Geriau suprasti kitus

Paramos vaikams centro parengtoje prevencinėje programoje 5–12 klasių mokiniams šįmet dalyvauja dešimt mokyklų visoje Lietuvoje. Kitais metais prisijungs dar tiek pat mokyklų. Kaune į kvietimą savo mokykloje įgyvendinti programą aktyviausiai sureagavo Jono Pauliaus II gimnazija ir J.Grušo meno gimnazija.

Pasak Paramos vaikams centro psichologės, projektų koordinatorės Ernos Petkutės, prieš pradedant programos vykdymą įvairiose Lietuvos mokyklose vyko bandomasis projektas, kuris įrodė programos naudą sprendžiant konfliktus.

"Tiek vaikai, tiek mokytojai pastebėjo, kad pagerėjo jų supratimas apie save, savo emocijas ir savijautą. Mokytojai ir ypač mokiniai pradėjo geriau suprasti kitus žmones. Vadinasi, sumažėjo konfliktiškumo laipsnis. Kai supranti, kaip jaučiasi kitas, kodėl jis nusiminęs arba supykęs, kokią jo skaudžią vietą užgavai, tada gali rasti kitų būdų, kaip išsiaiškinti tuos santykius ir kaip, esant tam konfliktui, veikti", – sakė psichologė.

Dirbs visus metus

Pirmas programos etapas mokyklose jau prasidėjo šį mėnesį – Paramos vaikams centro specialistės vedė mokymus pedagogams. "Pirmiausia išsiaiškinama, kas yra konfliktai, kokia jų kilmė, kaip vystosi konflikto procesas, kokios galimos konflikto sprendimo taktikos. Kas yra tarpininkavimas – kai tu esi per vidurį dviejų konfliktuojančių pusių ir padedi joms geriau susikalbėti", – pasakojo E.Petkutė.

Visų šių dalykų pirmiausia mokysis pedagogai – jie vėliau kartu su mokiniais dalyvaus pagal skirtingas vaikų amžiaus grupes sukurtoje šešių pamokų programoje. Didžiąją dalį visus mokslo metus vyksiančių mokymų sudarys praktiniai situacijų sprendimai. Išklausę seminarus pedagogai su mokiniais kartu susės ir bandys sukurti konfliktų mažinimo strategiją savo mokykloje.

Konfliktai – sudėtinė mūsų darbo dalis. Reikia juos priimti ir išmokti spręsti, o ne bėgti, vengti ar kažkaip stresuoti dėl to.

"Dar vienas labai svarbus dalykas, kad specialistai su mokykla bendraus visus mokslo metus: vykdys konsultacijas ir aptarimus, kuriais bandys padėti vaikams bei mokytojams vesti konfliktų prevencijos pamokas, kartu aptars naujai iškylančius konfliktus, ieškos jų priežasčių ir sprendimų", – teigė psichologė.

Anot jos, tokių prevencinių programų poreikis mokyklose visuomet buvo, bet tik dabar atsirado didesnės galimybės jomis pasinaudoti. "Konfliktų visuomet buvo, tačiau jie buvo vidiniai ir labiau paslėpti. Viešumas suteikia galimybę tiems konfliktams iškilti ir pasirodyti", – sakė E.Petkutė.

Patirtį perduos kolegoms

Mokymuose, vasarą prasidėjusiuose Jono Pauliaus II ir J.Grušo meno gimnazijose, dalyvavo maždaug 20 mokytojų, klasių auklėtojų, socialinių pedagogų ir mokyklų psichologų. Pasak Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus pavaduotojos pradinių klasių ugdymui Renatos Baršukaitienės, tokie mokymai labai naudingi, nes konfliktai – mokyklos kasdienybė: "Didesnių ar mažesnių, tarp mokinių ar mokytojų konfliktų iškyla kiekvieną dieną."

Pedagogė pastebi, kad daugėja konfliktų tarp mokyklos administracijos ir moksleivių tėvų, kurie, pasak jos, pasidarė reiklesni, dažnai peržengia ribas, per daug sureikšmina savo vaikus: "Vietoj dialogo paieškų ir atsakomybės už savo vaiko prisiėmimą girdime tik kaltinimus mokyklai. Mes ugdome, o auklėti turi tėvai, todėl tokie mokymai praverstų ir jiems."

Anot R.Baršukaitienės, konfliktų negali išspręsti vienas mokytojas, todėl labai svarbu mokykloje turėti visą komandą: ir socialinį pedagogą, ir psichologą. "Čia surinkome visą komandą – motyvuotus pedagogus, kurie įgytą patirtį perduos kolegoms. Puiku, kad šiuose mokymuose esame iš skirtingų mokyklų, todėl dirbdami grupėse pasidalijame patirtimi. Tikiu, kad taisyklių, kaip elgtis tokiose situacijose, nemokys, bet reikalingus įrankius konfliktams spręsti po mokymų turėsime", – sakė pedagogė.

Nežino sprendimo

"Konfliktai – sudėtinė mūsų darbo dalis. Reikia juos priimti ir išmokti spręsti, o ne bėgti, vengti ar kažkaip stresuoti dėl to", – teigė J.Grušo meno gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Undinė Diana Tumavičienė. Pasak jos, tarp mokytojų konfliktų mokykloje pasitaiko retai, dažniausiai konfliktuoja mokiniai. O tarpusavio nesutarimai tarp mokytojų ir mokinių paprastai vyksta dėl vertinimo.

"Vyresni mokiniai geba įvardyti konfliktus, tačiau nežino, kaip juos spręsti. Tėvai jų negali išmokyti nesmurtinių sprendimų, nes patys to nebuvo mokomi", – anot pedagogės šį patirties stygių ir turi kompensuoti prevencinės programos.

"Kadangi nuo rugsėjo 1-osios prevencinių programų mokyklose įgyvendinimas tapo privalomas, labai trūko programų, kurias galėtume pasirinkti. Juolab kad šiam projektui yra numatytas finansavimas, tad savo lėšų mokyklai nereikės naudoti", – sakė gimnazijos pavaduotoja.