"Kol aplinkosaugininkai saugojo, miško savininkai medžius iškirto", – tokios emocijos liejosi tarp sodų bendrijos "Politechnika" bendruomenės. Prestižiniame Kleboniškyje ant Neries kranto vandališkai nugenėtos, o vėliau nukirstos liepos.

Užsimanė ir išsikirto

"Apgailėtinas vaizdas. Čia idiotizmas šitaip genėti medžius", – pripažino vienas aplinkosaugininkas.

Ant Neries upės pakrantės styro tik medžių kamienai, o viršūnės vainiką sudaro kelios apgailėtinos šakelės. Negana to, per vidurį sklypo iškirsta visa eilė medžių, taip tarsi nutiestas takas nuo Politechnikos g. Neries link.

Kas čia bus? Toks klausimas gali kilti ne vienam važiuojančiajam šia gatve. Tačiau daugiausia klausimų kilo aplinkiniams sodų bendrijos "Politechnika" gyventojams. Automobilių stovėjimo aikštelė, naujas prekybos centras. Į šiuos klausimus žmonėms niekas negalėjo atsakyti, nes šis sklypas – privati nuosavybė.

Naikinimo būdas

Jau daugelį metų sodų bendrijoje "Politechnika" gyvenantys žmonės pavojaus varpais dėl naikinamo miško ėmė skambinti iš karto. Pirmiausia jiems užkliuvo medžių genėjimo būdas, nukirstos beveik visos šakos.

"Taip genėta, kad šie medžiai nudžiūtų. Mes buvome pasikvietę miškininką, kuris mums tai patvirtino", – pasakojo sodų bendrijos "Politechnika" pirmininkė Irena Gerčienė. Prieš daugiau nei 10 metų šis sklypas priklausė sodų bendrijai. Jame sodininkai kūrė parką.

"Aš pats sodinau šias liepas ir kitus Neries pakrantėje augančius medžius", – patvirtino bendrijos gyventojas Antanas Janickas.

Informavo žaibiškai

Vėliau sodininkų puoselėtas parkelis buvo grąžintas savininkams. Tačiau miško paskirties žemėje ir jie negali savivaliauti.

Kleboniškio miško užuovėjoje esantys sklypai yra aukso vertės. Matydami vandališkai genimus medžius, vietos gyventojai kreipėsi pagalbos į Kauno r. aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę miškų tarnybą.

Aplinkosaugininkai suskubo atvažiuoti. Įvertino padėtį ir išvažiavo. Atsakymas šokiravo sunerimusius sodų bendrijos gyventojus. "Pažeidimų nenustatyta", – teigta aplinkosaugininkų rašte.

Išskirtinis atvejis

Paradoksas, net nuosavame miške medžius gali genėti kaip išmanai. Net jei elektrinį pjūklą rankose laikote pirmą kartą, galite rėžti šakas kaip išmanote. "Nėra reglamentuota, kaip genėti medžius privačiame miške", – apžiūrinėdamas plyne tapusį mišką paaiškino Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento inspektorius Giedrius Valiukevičius.

Tai patvirtino ir Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius Gintaras Pušneraitis. "Genėjimas miško žemėje nereglamentuotas jokiais teisės aktais. Tokio dalyko, kad miške reikėtų genėti medžius, tiesiog nėra. Miške dažniausiai nugeni medį tik tam, kad pravažiuoti galėtum", – iki šiol buvusius miško medžių genėjimo poreikius aiškino G.Pušneraitis.

Vis dėlto inspektoriaus atodūsis išdavė, kad vaizdelis Neries pakrantėje jam paliko neišdildomą įspūdį. "Tokia ir situacija – drastiškai nugenėti medžiai. Čia išskirtinis atvejis. Man dar nėra taip pasitaikę, kad šitaip nugenėtų medžius miške", – pripažino G.Pušneraitis.

Nenumato atsodinimo

Paaiškėjo, kad tik dalis sklypo turi miško statusą. Už ne miško paskirties žemėje esančius medžius atsakingas G.Valiukevičius tvirtino, kad bus žiūrimos sklypo ribos. "Septyni nupjauti baltalksniai gali būti saugotini, jeigu jie patenka į apsauginę juostą", – paaiškino G.Valiukevičius.

Už medžius miško paskirties žemėje atsakingas G.Pušneraitis patvirtino, kad tai savavališkas kirtimas, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo.

"Pradėta administracinės atsakomybės byla. Bus paskirtos baudos ir pareikšta pretenzija už aplinkai padarytą žalą", – tolesnius žingsnius dėstė inspektorius. G.Pušneraitis negalėjo pasakyti tikslios baudos sumos.

"Reikia siekti, kad miškas būtų atsodintas", – ryžtingai kalbėjo bendrijos pirmininkė. Tačiau vargu, ar taip atsitiks. "Šiuo atveju įstatymas nenumato įpareigoti atsodinti mišką", – valstybės politiką išdėstė inspektorius.

Tikslai neaiškūs

Aplinkosaugininkų duomenimis, dėmesio centre atsidūrusio sklypo savininkė Leonora Bykova atsiėmė savo senelių žemę. Čia kadaise esą buvo daržai, o sodų bendrijos žmonės tą žemės plotą apsodino medžiais. Garbaus amžiaus savininkė aplikosaugininkams aiškino, kad miškas buvo apaugęs, virtęs šabakštynu, teritorijoje buvo pilamos šiukšlės, o jie ėmėsi tvarkyti.
Deja, tai, kuo baigėsi tvarkymas, kitaip nei savavališku kirtimu nepavadinsi.

Inspektorius G.Pušneraitis abejojo, ar gyventojų baimė dėl galimų statybų ar žemės paskirties keitimo, pagrįsta. "Apie tai net kalbos negali būti, nes tai miško paskirties žemė. Iš miško paskirties žemės ją pakeisti į kitas naudmenas yra praktiškai utopija. Ten netgi statinių jokių statyti negalima. Nebent pagal atskirai parengtą rekreacinį projektą – pavėsinę, suoliuką, staliuką", – aiškino G.Pušneraitis.