Draugijos „Pilis“ narys Rimvydas Žiliukas pasipiktino siūlomu Kauno pilies atstatymo projektu ir kreipėsi į įvairias valstybės institucijas dėl, jo nuomone, nerimą keliančio Kauno pilies atstatymo.

Kultūros ministerija gavo draugijos „Pilis“ nario R. Žiliuko raštą, kuriame buvo prašoma įvertinti, ar Kauno pilies atstatymo darbai atitinka Kultūros paveldo objekto atkūrimo reikalavimus. Draugijos „Pilis“ siūlymu reikėtų „visiškai atkurti Kauno pilį iš akmenų ir plytų, kaip kad yra išlikusios pilies sienos“.

Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos atstovais peržiūrėjo ir įvertino Kauno pilies dalinio atkūrimo projektinę dokumentaciją. Kaip informavo savivaldybė, miesto merui Andriui Kupčinskui atsiųstame ministro Remigijaus Vilkaičio rašte teigiama, kad projekto rengėjų atkūrimo metodas pasirinktas teisingai.

Kultūros ministerijos nuomone, Kauno pilis yra itin svarbus ir vertingas Lietuvos istorijai ir tautinei savimonei nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, jo atkūrimo idėjai neprieštaraujama. Ministerija projekte neįžvelgė vizualiai tiesmukai naudojamų tų elementų (t. y. stiklo, metalo), kuriais savo rašte piktinasi draugijos „Pilis“ atstovai.

Kauno pilies dalys numatomos atkurti naudojant medžiagas analogiškas buvusioms: bokštai ir sienos - raudonų klinkerio plytų, o bokštų ir sienų galerijų stogai bus dengti molinėmis žvynelinėmis čerpėmis, artimomis rastoms archeologinių tyrimų metu. Stiklinės pertvaros naudojamos tik interjere, siekiant suformuoti pilies pritaikymui būtinas vidines erdves, o metalo konstrukcijos nematomos, nes naudojamos tik naujiems elementams (pvz. stogui) formuoti.