„Fiksuojami sprogimai, šūviai, kokie nors garsesni riksmai. Fiksuoja valstybinius numerius, transporto priemonių judėjimo duomenis, pavyzdžiui, datą, laiką, vietą, judėjimo kryptį“, – kalbėjo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Papildomos akys policijai gelbės greičiau išsiaiškinti ne tik lengvus, bet ir sunkius nusikaltimus. Duomenys bus naudojami tirti byloms. Per pirmus tris veikimo mėnesius – dešimtys tūkstančių pažeidimų.

„Buvo užfiksuota apie 40 tūkst. nusižengimų. Iš jų daugiau nei 17 tūkst. – atvejai, kai transporto priemonės buvo eksploatuojamos be privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Kiti 13 tūkst. atvejų, kai transporto priemonės buvo eksploatuojamos be privalomosios valstybinės techninės apžiūros“, – tęsė R. Zarauskienė.

Beveik 1 mln. eurų atsiėjusias kiniškas akis iš pradžių naudoti uždraudė duomenų inspekcija dėl saugumo spragų. Savivaldybė nepateikė reikalingų dokumentų, neatliko poveikio duomenų apsaugai vertinimo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Duomenų inspekcija įvertinusi pateiktą informaciją nustatė, kad siekiamas vykdyti vaizdo stebėjimas neatitiktų BDAR reikalavimų, nes vaizdo stebėjimas turi būti vykdomas, kur yra aukšta rizika, kad gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Taip pat turi būti užtikrintas adekvatus asmens duomenų saugojimo terminas ir apimtis. Turėjo būti inicijuotas naujos valstybės informacinės sistemos steigimas (arba esamos modernizavimas)“, – teigė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Dabar trūkumai pašalinti, nustatytas duomenų saugojimo terminas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pravažiuojančių mašinų nuotraukos yra saugojamos iki mėnesio. O jeigu yra padaryta kokia nors tikėtina veika, tą medžiagą galima saugoti iki dvejų metų“, – sakė e. paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis.

Kauniečiai sako nesijaudinantys, kad nuolat yra stebimi. Esą kamerų galėtų būti ir daugiau.

„Jeigu elgiesi ir važinėji drausmingai, tai tik padeda“, – kalbėjo gyventojas.

„Saugiau nesijaučiu, o privatumo ir taip užtenka. Daugiau kamerų būtų dar geriau“, – sakė gyventoja.

Saugiau nesijaučiu, o privatumo ir taip užtenka. Daugiau kamerų būtų dar geriau.

Kibernetinio saugumo ekspertas sako, kad kol kas į kiniškas kameras įsilaužimų nenustatoma.

„Kėlė klausimą, ar tos kameros saugios, ar nesaugios, kadangi šio gamintojo kameros kažkada buvo tokios, kurios neturėjo pilno garantuoto saugumo, nebuvo europinių sertifikatų. Naujausios kameros kol kas nėra išlaužtos, o jų išlaužimo būdai viešai nėra paskelbti“, – teigė KPMG kibernetinio saugumo vyr. konsultantas Marius Pareščius.

Esą įsilaužti į tokias sistemas būtų sudėtinga, nes kameros veikia uždarame tinkle ir nenaudoja interneto.

„Tam, kad išlaužtų kameras, tektų įsilaužti į tinklą ir tik tada būtų galima prisijungti prie kamerų. Taip pat aktualu, kokia paleista autorizacija, ar reikalingi slaptažodžiai bei prisijungimas, specializuota programinė įranga, tam, kad būtų galima valdyti kameras“, – tęsė M. Pareščius.

Nors kameros jau veikia, o gyventojų duomenys jau renkami, tačiau Savivaldybė kamerų naudojimui nustatė terminą, po kurio spręs, ar reikalingos jos, ar ne.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Turime variantus, ar toliau jas pasilikti, ar atsisakyti ir pirkti kitas kameras“, – kalbėjo V. Augonis.

Kameros stebi Kaune esančius tiltus, judrias sankryžas, požemines perėjas, magistrales, parkų ir paplūdimių viešas vietas.