Niekas nenuspręsta

Seniūnaičių rinkimai – vis dar mažai kam žinomas reiškinys. Viena įvardijamų priežasčių – menka informacijos apie juos sklaida.

Logiška, kad kuo anksčiau bus pradėta skelbti informacija, tuo daugiau žmonių ji pasieks. Tačiau kaip skleisti informaciją, kurios nėra? Kol kas žinoma tik tiek, kad naujieji seniūnaičių rinkimai vyks šiemet, tikriausiai kovą.

Iki kada galima teikti kandidatūras? Nenuspręsta. Nepatvirtinti nuostatai, pagal kuriuos ir vyks rinkimai. Senuosius nuostatus būtina koreguoti, nes nuo sausio 1-osios įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, susiję su seniūnaičių veikla ir jų rinkimais.

Dabartinių seniūnaičių kadencija baigiasi kovo pabaigoje, tad iki tos datos jau būtina turėti naujus seniūnaičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius neslėpė skepticizmo apie seniūnaičių rinkimus. Jo nuomone, veltui švaistomos lėšos ir laikas.

Vis dėlto jis patvirtino, kad esminė rinkimų tvarka nesikeis. Kandidatus galės siūlyti fiziniai asmenys arba bendruomenės, o rinkimai vyks seniūnijų patalpose.

Ateina tik vienas kitas

Seniūnaitijose atsiranda vos po vieną kitą gyventoją, norintį būti seniūnaičiu, kaip ir vos po kelias dešimtis, geriausiu atveju – po šimtą kitą tokių, kurie sutinka gaišti savo laiką ir darbo dieną eiti balsuoti seniūnaičių rinkimuose.

Per seniūnaičių rinkimus ne viena seniūnija nesulaukia net 5 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o kiti ignoruoja ir šiuos rinkimus, ir pačius išrinktus seniūnaičius.

Kai nebuvo bendruomenių, seniūnaičių idėja buvo gera.

"Kam jie reikalingi?" – kraipo galvas apie tokius išgirdę gyventojai.

Ar miestui daug naudos iš seniūnaičių, pasiteiravome R.Rabačiaus. "Mano manymu, ne. Aš tai atvirai sakau, savo nuomonę turiu. Kai nebuvo bendruomenių, seniūnaičių idėja buvo gera. Bet dabar yra stiprios bendruomenės, kurios vienija žmones, jos organizuoja renginius, o seniūnaitis – pats vienas. Jis dirba visuomeniniais pagrindais, neturi finansavimo. Turi kažkaip kitaip užsidirbti sau ir šeimai. Jis tiesiog altruistas, kuris nori, kad kitiems būtų geriau", – dėstė savo poziciją R.Rabačius.

Jis akcentavo, kad nebūtina tapti seniūnaičiu, norint būti aktyviu gyventoju, eiti pas seniūną ir su juo bendrauti, veikti bendruomenės naudai.

Seniūnijų vadovai pabrėžė, kad seniūnaičiai gali būti labai naudingi, tačiau jų statusas – labai nedėkingas.

Jie, norintys ką nors nuveikti gyventojų labui, tai turi daryti iš savo lėšų ir laisvu po darbo, jeigu tokį turi, metu. "Seniūnaičio darbas – būti geruoju samariečiu", – palygino Petrašiūnų seniūnijos seniūnaitė Brigita Bingelytė, vadovaujanti Kauno seniūnaičių asociacijai.

Kam jie reikalingi?

B.Bingelytė per dvi kadencijas įsitikino, kad seniūnaičiai yra visai nereikšmingi, nes jų veiklos niekas nevertina ir nebrangina.

"Jie renkami, nes tai būtina daryti pagal įstatymą", – kalbėjo B.Bingelytė. Ji pastebėjo, kad Kaune yra tik keli aktyviai veikiantys seniūnaičiai. Ne vieno seniūnaičio entuziazmas, gal ir buvęs kadencijos pradžioje, ilgainiui išblėsta, nes seniūnaitis – lyg karys, esantis vienas mūšio lauke.

Ką ji veikia būdama seniūnaite? "Kaip seniūnaitė dirbu daug. Pavyzdžiui, viename bendrabučio kambaryje atsirado utėlių. Ėjau iš vienos įmonės į kitą, ieškodama pinigų dezinfekcijai. Teko rinkti pinigus ir tam, kad žmonės galėtų palaidoti savo artimąjį", – pradėjo pasakoti B.Bingelytė.

Pagalba jaunai šeimynai, kuriai reikėjo paramos daiktams įsigyti, paieškos, kas nuvežtų vienišą senjorą pas notarą, bendruomenę vienijančių renginių organizavimas, pagalba bandant gyventojams susigaudyti biurokratijos džiunglėse, pavyzdžiui, ieškant socialinės paramos, – tai dar keli pavyzdžiai to, kuo gali būti naudingas seniūnaitis.

B.Bingelytė kaip ir kiti aktyvūs seniūnaičiai taip pat padeda skleisti gyventojams aktualią informaciją. Surenka reikiamą informaciją iš gyventojų, reikalingą seniūnijai.

Kaip seniūnaitė dirbu daug. Pavyzdžiui, viename bendrabučio kambaryje atsirado utėlių. Ėjau iš vienos įmonės į kitą, ieškodama pinigų dezinfekcijai.

Priklauso nuo seniūnijos

"Ką gero gali nuveikti seniūnaitis, labai priklauso nuo seniūnijos", – pastebėjo B.Bingelytė. Jeigu seniūnas yra atviras, seniūnaičių pagalba yra laukiama, priimama, kaip yra jos atveju, tad seniūnaitis bendruomenei gali atnešti tikrai nemažai naudos.

"Tačiau kai kurie seniūnai seniūnaičių, galima sakyti, neįsileidžia, nes galbūt nori apsaugoti savo pozicijas", – svarstė B.Bingelytė. Arba dėl tam tikrų priežasčių vengia konkurencijos, viešumo, skaidrumo.

Seniūnaičių darbą apsunkina ir tai, kad, pavyzdžiui, jiems neleidžiama įvažiuoti į savivaldybės kiemą ir jame trumpam pasistatyti automobilį, atvykus seniūnaitijos reikalais. "Jeigu neši dokumentus, už automobilio stovėjimą turi susimokėti vėl iš savo kišenės, jau nekalbant apie išlaidas degalams", – sakė seniūnaitė.

Ji pasakojo, kad savivaldybė seniūnaičiams kadaise išdalijo SIM korteles. Anksčiau per mėnesį savivaldybė atlygindavo iki 15 litų telefono sąskaitas. Dabar – nulis. "Iš visų 60 seniūnaičių apie 10 tas SIM korteles gal ir naudoja", – skaičiavo B.Bingelytė. Tad šiuo atveju savivaldybė tik be reikalo išleido pinigus.

Neapsikentęs atsistatydino

Žaliakalnio seniūnijos Pelėdų kalno seniūnaitis Gediminas Stasys Vitolis Banaitis atsistatydino nesulaukęs kadencijos pabaigos. "Nusibodo visų abejingumas", – argumentavo vyras.

Jis fotografuodavo seniūnaitijoje pastebėtas negeroves, nuolat rašė raštus į seniūniją, savivaldybę, policiją, bandė išjudinti ir gyventojus.

Akį jam labiausiai rėžė nesutvarkyti šaligatviai, sukiužusios pašto dėžutės, neprižiūrimi želdiniai, bet kur ir bet kaip statomi automobiliai.

"Likčiau seniūnaičiu, jeigu jausčiau bent seniūnijos palaikymą. Jie su manimi susisiekė vieną vienintelį kartą, kai kvietė į talką", – "Kauno dienai" vos atsistatydinęs sakė G.S.V.Banaitis.

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas buvusį seniūnaitį apibūdino kaip itin veiklų, nors ir griežtoko darbo stiliaus šalininką. Jis apgailestavęs, kad neteko tokio uolaus pagalbininko.

B.Girdauskas seniūnaičius apibūdino kaip šventą dalyką vien dėl to, kad šie visuomenės labui neatlygintinai aukoja savo laisvalaikį. "Seniūnijai jie tikrai praverčia – vykdo gyventojų apklausas, praneša apie konkrečius gyventojų pasiūlymus. Esu dėkingas seniūnaičiams", – kalbėjo seniūnas.

Patys visko nesužiūri

Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė pasakojo, kad seniūnaičiai yra geri pagalbininkai, bet viskas priklauso nuo žmogaus. "Jie yra visuomenininkai, tad negali iš jų ko nors iš reikalauti. Jeigu jie turi noro – dirba", – sakė J.Žakevičienė.

Anot jos, seniūnaičiai daugiau nei seniūnijos darbuotojai bendrauja su žmonėmis. "Mums perduoda daug įvairios informacijos. Tai seniūnijai naudinga, nes patys visko nesužiūrime", – aiškino seniūnė.

"Seniūnaičiai paskambina, praneša, kad kažkas negerai, mes apžiūrime, įvertiname. Ne visada yra lėšų, kad būtų galima įgyvendinti visus seniūnaičių siūlymus, tačiau kai kuriuos įgyvendiname. Pavyzdžiui, seniūnaitė Eglė pamatė, kad Žuvinto gatvėje yra nemažai pagyvenusių žmonių. Eidami iš parduotuvės jie neturėdavo kur pakeliui prisėsti ir pailsėti. Seniūnija pastatė kelis suoliukus", – kalbėjo J.Žakevičienė.

Konkurencija nebus didelė. Artimiausi rinkimai į Seimą – dar negreitai, reklamos nereikia, tad ir į seniūnaičių vietas niekas nesiverš.

J.Žakevičienė nesitiki, kad šiemet plūstelės pretendentų į seniūnaičius minios. Nemano, kad gerokai padidės ir rinkėjų šiuose rinkimuose srautas.

Šios seniūnijos seniūnaitijose vidutiniškai yra po maždaug 5 tūkst. gyventojų, tačiau per praėjusius seniūnaičių rinkimus iš kiekvienos seniūnaitijos atėjo vos po kelias dešimtis žmonių.

"Konkurencija nebus didelė. Artimiausi rinkimai į Seimą – dar negreitai, reklamos nereikia, tad ir į seniūnaičių vietas niekas nesiverš", – samprotavo seniūnė.

Petrašiūnų seniūnijoje pastarieji seniūnaičių rinkimai sulaukė beveik dvigubai daugiau balsavusiųjų nei pirmą kartą. Savo valią išreiškė 536 rinkėjai. Beveik tiek pat gyventojų balsuoti atėjo ir Panemunės seniūnijoje.