Tarp pradinukų tėvų – nerimas dėl testų kompiuteriu

Įtampos neišvengia

Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino, kad 2020 m. ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo užduotis atliks kompiuteriu. Aštuntokai jau 2019 m. turėjo džiaugsmą standartizuotų testų užduotis atlikti kompiuteriu.

Dažnoje mokykloje vyko susirinkimai, kuriuose administracija pristatė tėvams planą, kaip vyks kompiuterinis žinių patikrinimas. Kai kuriose mokyklose toli gražu ne visi aštuntokai laikė standartizuotus testus. Mokyklos pačios sprendė kaip ir ką daryti.

Ir nors mokytojai tvirtino tėvams, kad nerimauti tikrai nėra dėl ko, ragino neakcentuoti vaikams standartizuotų testų svarbos, taip esa siekiant nesukelti įtampos, tačiau mokinukai, grįžę po pamokų, tėvams pasakodavo kiek kitokį mokytojų nusiteikimą. Esą mokytojai vis tiek bent kartą per pamoką primena apie artėjantį testą.

Pernykščiai mokinukai tapo pirmaisiais, išbandžiusiai žinių patikrinimą kompiuteriniu būdu. Ar buvo sunku? Dažnas vertino, kad vidutiniškai, tačiau neslėpė, kad įtampos būta nemenkos. Įtampos priežastys – jau minėtos mokytojų replikos ir per menka patirtis, atsiskaitinėjant uždavinius kompiuteriu.

Jau pernai kalbėta, kad kompiuteriu mokinukai dažniausiai atlieka kai kurių disciplinų namų darbus, tačiau klasėje, per tam tikrą laiką, visi kartu atsiskaitinėja itin retai ir toli gražu ne visose mokyklose. Tėvai nerimauja, kad pradinukams atsiskaitymas kompiuteriu gali tapti gerokai rimtesniu išbandymu, nei tik žinių patikrinimas.

Pradinukų tėvai nerimauja dėl standartizuotų testų kompiuteriu.

Kur kas priimtiniau

Visgi tėvai viešojoje erdvėje kelia klausimą ne tik dėl išbandymo vaikams, o ir dėl pačių mokyklų pasirengimo organizuoti kompiuterinį žinių patikrinimą. "Matau iššūkį mokytojams. Pavyzdžiui, kai progimnazijoje yra 30 klasių komplektų ir tik viena klasė su penkiolika kompiuterių. Suprantama, kad pradinukams kompiuteriai nepasiekiami dėl praktinių galimybių, o mokytojos, matyt, iš nevilties įkalbinėjo tėvus nusipirkti "Eduka" licenciją ir vaikus leisti prie kompiuterio namie, kad bent būtų matę kompiuterį ir pamaigę klavišus. Jei testams būtų naudojamos planšetės, manau, nebūtų problemos", – tokia įžvalga pasidalijo vieno pradinuko tėvas.

Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra remiasi kiek kitokia patirtimi. "Mokinių patirtis dirbti su planšetėmis tikrai didina jiems galimybes sėkmingai atlikti elektronines užduotis. Bandomųjų testavimų patirtis rodo, kad vis dėlto nešiojamas arba stacionarus kompiuteris leidžia mokiniams lengviau atlikti elektroniniam formatui parengtas interaktyvias užduotis", – "Kauno dieną" informavo Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėja Asta Ranonytė.

Suprantama, kad pradinukams kompiuteriai nepasiekiami dėl praktinių galimybių, o mokytojos, matyt, iš nevilties įkalbinėjo tėvus nusipirkti "Eduka" licenciją.

Agentūros duomenimis, daugiau nei metus su savivaldybių administracijų ir mokyklų atstovais buvo tariamasi, kaip sklandžiai organizuoti elektroninius testavimus skirtingų klasių mokiniams. "Mokyklos turėjo galimybę dalyvauti bandomuosiuose testavimuose, viešai yra skelbiami elektroninių užduočių pavyzdžiai. Atsižvelgus į bandomųjų testavimų patirtis, yra sudarytas lankstus, iš anksto skelbiamas elektroninių testavimų tvarkaraštis. Jis parengtas taip, kad mokyklos galėtų užtikrinti visų mokinių testavimą kompiuterinėse darbo vietose", – atliktus ir atliekamus namų darbus minėjo šalies mokinių žinių patikrinimus atliekanti užsiimanti.

Mokyklose jau nuo 2013 m. vykdomi elektroniniai testavimai, 2018 m. rudenį pirmą kartą buvo pasiūlyta pradinių klasių mokiniams atlikti elektroninę nacionalinio loginio mąstymo ir problemų sprendimo konkurso užduotį.

Vertina pastebėjimus

Nacionalinė švietimo agentūra tikina vertinanti mokymo įstaigų ir tėvų pastebėjimus dėl standartizuotų testų. Esą mokinių tėvų rūpestis ir keliami klausimai taip pat padeda kryptingai rengtis vykdyti elektroninį testavimą. Taip pat agentūra ramina dėl pavasarį vyksiančių atsiskaitymų.

"Bandomieji testavimai parodė, kad mokiniams tikrai pakanka kompiuterinio raštingumo įgūdžių atlikti užduotis. Kita vertus, nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai nėra privalomi, todėl mokyklos, bendradarbiaudamos su savivaldybių administracijomis, turi įsivertinti, ar jų turima ir naudojama kompiuterinė įranga, interneto ryšys yra patikimi", – galimybę mokyklai rinktis priminė Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėja A.Ranonytė.

Susidariusią klaidingą nuomonę, kad standartizuotų testų rezultatai turi įtakos mokinukui renkantis mokyklą po pradinės mokyklos ar baigus progimnaziją, jau beveik išsklaidė reikalavimas pateikti paskutinių metų trimestrų rezultatus.

Neoficialiai juokaujama, kad gal pamažu pasiseks grįžti prie pradinio standartizuotų testų tikslo – pačiai mokyklai įsivertinti mokinukų žinių lygį ir eliminuoti slaptas mokyklų varžybas – kuri geresnė, remiantis standartizuotų testų rezultatais.