Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriuje vakar susitiko pagalbą vaikams teikiančios institucijos. Specialistai diskutavo, kaip efektyviau prižiūrėti socialinės rizikos šeimas, kad būtų apsaugoti jose augantys vaikai.

Trūksta bendradarbiavimo

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojos Sigitos Šimkienės, susitikimas atskleidė, kad problema yra ne institucijų veikla, o jos koordinavimas.

"Visos institucijos dirba savo darbą, tačiau trūksta bendradarbiavimo: kaip viską sunešti ant bendro stalo, kad galėtume pasidalyti ta informacija. Kaip sukurti platformą kurioje kauptume informaciją, ją aptartume, analizuotume, diskutuotume ir ieškotume alternatyvų. Turime sugalvoti, kaip pagalbą šeimai padaryti labiau koordinuotą", – pasakojo specialistė.

Kad būtų teikiama efektyvesnė pagalba, nuspręsta išskirti ypač aukštos rizikos šeimas ir sukurti joms intensyvesnį pagalbos planą.

Šiuo metu šeimas reguliariai lanko Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvyksta retai – tik kai gaunama informacija apie kritinę šeimos situaciją, kai iškyla grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai.

Stebės iš arti

Pasak S.Šimkienės, nuo šiol aukštos rizikos šeimose bent kartą per mėnesį turėtų apsilankyti specialistų komanda, tarp jų – ir vaiko teisių apsaugos darbuotojas. "Turėtume patys savo akimis pamatyti, kaip atrodo namai, kaip ten jaučiasi vaikai, ir kartu su šeima aptarti susidariusią situaciją", – siūlė specialistė.

Kol kas tiksliai neįvardyta, kiek tokių šeimų gyvena Kaune. Apytiksliai tai galėtų būti nuo 50 iki 100 šeimų iš 440 šiuo metu registruotų socialinės rizikos sąraše.

"Yra tokių atvejų, kai vaikus augina psichikos ligomis sergančios mamos. Tai yra tiksinti bomba. Viena vertus, jos gali auginti vaikus, nes kai yra pagerėjusi jų psichikos būklė, jos tikrai suvokia vaiko poreikius ir geba juos tenkinti. Be abejo, pačiam vaikui geriau augti su mama, o ne su svetimu žmogumi. Tačiau tai yra didelė rizika, nes to žmogaus psichikos būklė gali bet kada pablogėti", – pastebėjo S.Šimkienė.

Dar vienas rūpestis – alkoholizmas, nes beveik kiekviena socialinės rizikos šeima su juo susiduria. "Tai yra kompleksinė problema ir specialistui kažką pakeisti yra labai sunku. Jei žmogus yra pats nemotyvuotas gydytis, gali jį labai įkalbinėti, bet tikrai nepavyks", – konstatavo S.Šimkienė.

Pagalba reikalinga nuolat

Susitikime dalyvavę psichologai įvardijo dar vienos kategorijos šeimas, kurios niekada neįgyja tokio brandumo lygio, kad galėtų vienos auginti vaikus. Tai šeimos, kurios gali juos auginti tik prižiūrint ir padedant specialistams.

"Tai kaip vyresni vaikai, auginantys mažesnius. Dažniausiai tėvai protiškai atsilikę arba yra nebrandžios asmenybės. Jie vaikams nieko blogo nedaro, kirviais nesišvaisto, tačiau negeba jų auginti dėl įgūdžių trūkumo. Tokią asmenybę pakeisti praktiškai neįmanoma", – sakė S.Šimkienė.

Vienintelis efektyvus sprendimas – šeimos pagalba šeimoms. Būtų gerai, kad kaimynystėje gyvenančios aktyvios šeimos prižiūrėtų problemiškąsias. "Gal vaikus iki mokyklos nuvežti, gal tėvus išleisti į polikliniką, gal tiesiog susėsti ir pakalbėti", – pasak specialistės, tik artimoje aplinkoje gyvenantys žmonės gali pastebėti, kada šeimai reikia pagalbos. "Rizikos šeima gyvena sūpynėse – tai pagerėja, tai pablogėja, todėl jiems nuolat reikalinga pagalba", – sakė ji.

Ragino nelikti abejingus

Vakarykščiame susitikime akcentuotas bendruomenės indėlis. Tai yra kaimynai, pažįstami, kuriuos susitinka, kurių vaikai eina į tą pačia klasę. "Kas gali geriau žinoti, kad vaikas per žiemos šalčius vaikšto lengvais rudeniniais bateliais – tik kaimynas. Todėl svarbu, kad žmonės nebūtų abejingi, tai leistų specialistams laiku pastebėti tokias šeimas", – S.Šimkienė ragino sugriauti visuomenėje įsisenėjusią skundiko baimę.

"Ne apie tai kalbama. Reikia galvoti ne taip, kad "aš paskųsiu tėvus, kurie skriaudžia vaiką", o kad "aš informuosiu atitinkamą instituciją apie tai, kad vaikui galbūt gresia dideli pavojai". Tai tik požiūrio klausimas",– dėstė specialistė.

Vaiko teisių apsaugos skyrius priima bet kokią anonimišką informaciją ir į ją reaguoja.

Anot jos, ypač svarbi yra informacija, kuria disponuoja skirtingose seniūnijose dirbantys specialistai ir bendruomenių centrai. Svarstoma, kad reikėtų rengti specialistų susitikimus tam tikrose miesto teritorijose, kad būtų aptarti individualūs atvejai, taip pat susitikimus su bendruomenėmis, kalbėtis su žmonėmis.

Pasak S.Šimkienės, per kitus atsakingų institucijų susitikimus bus bandoma konkrečiau įvertinti antradienį pateiktus pasiūlymus ir priimti konkrečius sprendimus. "Kam kurti dviratį, jei galime patobulinti tai, ką jau turime. Nenorime prikurti priemonių, kurios tik gesintų gaisrą – reikia galvoti, kaip šeimai padėti iki tol", – sakė specialistė.