Viena priežasčių, privertusių Latvijos "Parex" banką ieškoti valstybės pagalbos, buvo milžiniškos skolos kitiems bankams. Lietuvoje veikiantys bankai nenoriai kalba apie savo įsipareigojimus ir jų grąžinimo terminus.

Pagalbos kreipėsi dėl skolų

Šią savaitę nacionalizuoto "Parex" banko bėdos prasidėjo po to, kai paaiškėjo, kad jam gali kilti keblumų atsiskaitant su paskolas teikusiais užsienio kreditoriais. Per 2009 m. Latvijoje veikiantys bankai turėtų grąžinti 862 mln. latų sindikuotų paskolų, gautų iš užsienio investuotojų. "Parex" bankui priklauso didžiausia šių įsipareigojimų dalis – 543 mln. latų. Blogiausia, kad stambią sumą reikia grąžinti jau kitų metų vasarį.

Gilėjant pasaulinei finansų krizei paaiškėjo, kad bankas negalės lengvai skolintis lėšų ir perfinansuoti turimo kredito. "Parex" banko vadovai kreipėsi pagalbos į vyriausybę. Pastaroji pareiškė, kad esant reikalui, teiks garantijas. Tačiau kilus panikai tarp indėlininkų banko veiklai kilo rimta grėsmė ir vyriausybė apsisprendė banką perimti savo žinion.

Kiti Latvijoje veikiantys bankai sindikuotų paskolų turi mažiau. Šalies ekonomistų teigimu, sunkiausia skolas bus grąžinti vietos bankams, neturintiems stipraus finansinio užnugario. Didieji bankai, tokie kaip "Swedbank" ar SEB, dažnai skolinasi iš savo pagrindinių bankų, kurie jau pareiškė pratęsiantys paskolų grąžinimo terminus.

Nemaloni tema

Tačiau Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nenoriai kalba apie įsiskolinimus kitiems bankams ir vengia atskleisti, kada skolas teks grąžinti.

Medicinos bankas nepateikė duomenų, o "Snoras" pareiškė, kad sindikuotų paskolų iš kitų bankų nėra gavęs, todėl ir grąžinti nebus bėda. Lietuvos bankų asociacijos tinklalapyje teigiama, kad "Snoras" niekuo nesiskiria nuo kitų šalyje veikiančių bankų ir kitoms finansų institucijoms ar kredito įstaigoms yra skolingas 274,7 mln. litų.
Šiais metais Ūkio bankas turi grąžinti sindikuotų paskolų už 63,5 mln. eurų. "Mes iš anksto prognozavome, kad šias paskolas refinansuoti nebus galimybių. Todėl kaupėme rezervą ir šiuo metu turime visą reikiamą grąžinti sumą. Paskolą ketiname apmokėti dar šį mėnesį", – kalbėjo Arnas Žalys, Ūkio banko valdybos narys ir Finansų tarnybos vadovas. Kitais metais jokių didesnių skolų užsienio bankams grąžinti nereikia.

Patikima partnerystė

Šiaulių banko vadovams artimiausią pusmetį taip pat neskaudės galvų dėl finansinių įsipareigojimų. "Ne paslaptis, kad dabar nepalankus metas pratęsti turimų paskolų terminus ar gauti naują finansavimą. Tai, kad Šiaulių bankui didesnę sumą teks grąžinti tik kitų metų birželį, yra gerai", – kalbėjo Šiaulių banko Finansų kredito tarnybos vadovas Donatas Savickas.

2009 m. birželį šis bankas turės grąžinti 20 mln. eurų siekiančią sindikuotą paskolą. Tačiau pirmiausia tikimasi, kad finansavimas bus pratęstas. "Tai nėra didelė suma. Jei matysime, kad paskola nebus refinansuota ir padėtis rinkoje nesikeis, iš grąžinamų paskolų per vieną du mėnesius nesunkiai galėsime sukaupti reikiamą sumą", – įsitikinęs D.Savickas.

Nors Šiaulių bankas neturi finansinio užnugario užsienyje, kaip kiti šalyje veikiantys skandinaviški bankai, tačiau jis džiaugiasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko partneryste. "Jis yra didžiausias mūsų akcininkas ir remia banko veiklą bei plėtrą. Jei kiltų bėdų dėl lėšų trūkumo, jis yra pasiruošęs padėti", – kalbėjo vienas Šiaulių banko vadovų.

Gelbsti skandinaviški pinigai

Tokie bankai kaip SEB, "Swedbank", "Danske", "DnB Nord", "Nordea", "Parex" didžiąją dalį lėšų yra pasiskolinę iš savo akcininkų – pagrindinių bankų. Minėti mūsų šalies komerciniai bankai įrodinėja, kad esant reikalui gautų dar daugiau pinigų.

"Parex" banką Lietuvoje finansuoja pagrindinis bankas Latvijoje, kuris tapo valstybiniu. Pastarasis turi pakankamai lėšų ne tik savo įsipareigojimams vykdyti, tačiau jų galėtų suteikti ir mums, jei tik to prireiktų", – tikino "Parex" banko Lietuvoje vadovai.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantis "Swedbank" iš pagrindinio banko Švedijoje pasiskolino 320 mln. litų.

"Artimiausiu metu neplanuojama grąžinti iš pagrindinio banko gautų paskolų. Priešingai, planuojama ir toliau, esant poreikiui, skolintis iš "Swedbank" Švedijoje", – sakė "Swedbank" banko Finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius.
97 proc. "Nordea Bank Lietuva" skolų bankams ir kitoms kredito įstaigoms sudaro pagrindinio "Nordea" banko paskolos. "Atidėti paskolų grąžinimą nesitarėme, kadangi tam nėra poreikio", – teigė Vaidotas Cucėnas, "Nordea Bank Lietuva" komunikacijos vadovas.

Surado užnugarį

Tiesa, šią savaitę Švedijoje veikiantis "Swedbank" paprašė vyriausybės paramos. Jis gavo Švedijos Nacionalinio paskolų biuro leidimą dalyvauti vyriausybės skelbtoje Garantijų programoje.

Garantijų programa buvo pristatyta spalį kaip plano, turinčio užtikrinti Švedijos finansų sistemos stabilumą, dalis. Pastarojoje yra sukaupta lėšų, kurias bankai ir kitos finansų institucijos esant reikalui gali pasiskolinti. Programa taip pat numato galimybę suteikti valstybės garantiją naujoms paskoloms. Garantijos gali būti suteikiamos tiek bankams, tiek kitoms įstaigoms.

"Manome, kad planas geras ir palaikome vyriausybės norą stabilizuoti finansų rinką. Tai yra naudinga klientams", – sprendimą kreiptis pagalbos į vyriausybę dienraščiui aiškino "Swedbank" atstovė spaudai Anna Sundblad.

Atsivėrė pinigų šaltinis

Ji negalėjo pasakyti, kokiomis Garantijų programoje numatytomis pagalbos priemonėmis bankas ketina naudotis. "Kada konkrečiai pasinaudosime Garantijų programa ir ar ja naudosimės, priklausys nuo aplinkybių", – aiškino A.Sundblad.
"Nepritraukdamas pakankamai indėlių "Swedbank" remiasi finansavimu iš kitų šaltinių, taip pat skolinasi tarptautinėje rinkoje.

Švedijos vyriausybės Garantijų programa leidžia skolintis vidutinės trukmės laikotarpiui. Nacionalinio skolų biuro leidimas "Swedbank" dalyvauti šioje programoje, reiškia, kad ateityje bankas, jei turės likvidumo problemų, galės greitai gauti trūkstamų lėšų. Žinoma, tai gera naujiena ir Lietuvos "Swedbank". Esant poreikiui, jis taip pat galėtų naudotis tomis lėšomis", – aiškino dr. Nerijus Mačiulis, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas.

Skolos – tabu

"Swedbank" neatskleidžia, kiek turi paskolų, kurias privalo grąžinti artimiausiu metu. Rugsėjo pabaigoje Londone veikianti finansų maklerio įmonė "Mitsubishi UFJ Trust International" paskelbė, kad 47 proc. visų įsipareigojimų "Swedbank" turės grąžinti per 2008–2009 m. Kadangi "Swedbank" savo veiklai finansuoti aktyviai skolinasi, jis buvo minimas tarp tų, kurie gali susidurti su sunkumais grąžindamas skolas ar jas perfinansuodamas.

"Apžvalga paskelbta rugsėjo pabaigoje. Tuo metu tarpbankinės palūkanos buvo labai išaugusios ir dauguma bankų, kurie aktyviai skolinasi tarptautinėje rinkoje, buvo atsidūrę sunkioje padėtyje. Mums svarbūs bankai, tokie kaip "Swedbank" ir "Danske", kurie santykinai daug lėšų savo veiklai finansuoti gauna skolindamiesi. Tačiau tai tik vienas rizikos veiksnys, kuris svarbus tik tuomet, kai rinkoje sunku pasiskolinti", – pabrėžė N.Mačiulis.

Nuo spalio antros savaitės tarpbankinės palūkanų normos eurais pradėjo sparčiai mažėti. "Tai rodo, kad likvidumo klausimas bankų sektoriuje nebėra toks aštrus ir rizika tikrai sumažėjusi", – kalbėjo N.Mačiulis.

Įtampa mažėja

Kim Pessala, Suomijos "Evli" banko turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas teigė, kad blogiausia – jau praeityje. Esą bankai jau pradėjo pamažu vienas kitam skolinti. Tai labai gera naujiena, žinant, kad šis procesas buvo visiškai sustojęs.

"Kai bankai neskolina vieni kitiems, jie neskolina ir įmonėms, gyventojams, auga palūkanos, o tai, be abejo, po kurio laiko turi įtakos ir ūkio augimui", – sakė pašnekovas.
Mažėjančią įtampą liudija ir bankų pranešimai. Štai Norvegijos "DnB NOR" bankas paskelbė, kad kritus tarbankinėms palūkanų normoms nusprendė 0,5 proc. sumažinti tiek paskolų, tiek indėlių palūkanas.

Specialisto komentaras
Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:

Lietuvos bankas atlieka kredito įstaigų priežiūrą, kaip numato teisės aktai, taip pat imamasi priemonių užtikrinti efektyvų kredito sistemos funkcionalumą. Atlikdamas šią funkciją Lietuvos bankas gauna visą reikalingą informaciją iš kredito įstaigų. Be to, komerciniai bankai patys turi spręsti paskolų ėmimo ir grąžinimo klausimus, t. y. valdyti likvidumą ir spręsti problemas, jeigu jų atsiranda.

Lietuvoje veikiančių bankų skolos kitiems bankams
Bankas Skola (rugsėjo pabaigoje, mlrd. litų)

"Swedbank" 4,64
Bankas "Snoras" 0,27
"Danske" bankas 4,38
Bankas "DnB Nord" 6,16
Medicinos bankas 0,037
"Nordea Bank Lietuva" 7,48
"Parex" bankas 0,78
SEB bankas 11,15
Ūkio bankas 0,38
"UniCredit Bank" 0,62

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija