Nuo šių metų sausio valdžiai pakeitus mokesčių sistemą, šešių iš dešimties Lietuvos šeimų finansinė gerovė pablogėjo. Tik 1,5 proc. žmonių teigė, kad jų finansinė padėtis pagerėjo.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

61,6 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad jų ir jų šeimos finansinė gerovė pablogėjo: 38,4 proc. tvirtino, jog ji šiek tiek pablogėjo, o 23,2 proc. – labai pablogėjo, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT vasarį atlikta apklausa.

Labai pablogėjus finansinę padėtį nurodė labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, kurios perkamoji galia mažiausia. Tik šiek tiek pagerėjus finansinę padėtį nurodė 1,1 proc., o labai pagerėjus – 0,4 proc. apklaustųjų.

Šiek tiek daugiau nei trečdalis (34,4 proc.) žmonių teigė, kad finansinė gerovė nepakito, o 2,4 proc. nepareiškė savo nuomonės.

Nepajutę finansinių pokyčių dažniau nurodė asmenys, turintys didžiausią perkamąją galią – tokiose šeimose vienam šeimos nariui per mėnesį tenka 1101 litas ir daugiau.

Žmonės, kurių mažiausia perkamoji galia, – iki 600 litų per mėnesį šeimos nariui – ir gyvenantieji didesniuose miestuose (30–180 tūkst. gyventojų) kiek dažniau nurodė, kad jų finansinė gerovė labai pablogėjo, įsigaliojus naujajai mokesčių sistemai.

Pagal amžiaus grupes labiausiai finansiškai nukentėję teigė 25–44 metų (27–29 proc. apklaustųjų), o pagal išsilavinimą – žmonės be aukštojo mokslo (24,7–26 proc.).

RAIT vasario 6–9 d. apklausė 1024 15–74 metų nuolatinius Lietuvos gyventojus.