Pereiti į pagrindinį turinį

Dailininkės A.Adomavičienės batikos parodoje – sutiktieji pakeliui

2013-10-11 10:39
DMN inf.
A.Adomavičienės batikos kūrinio „Žemė I“ fragmentas.
A.Adomavičienės batikos kūrinio „Žemė I“ fragmentas. / Autorės asmeninio archyvo nuotr.

Šeštadienį 14 val. Plungės viešojoje bibliotekoje atidaroma klaipėdietės menininkės Audronės Adomavičienės batikos darbų paroda „Sutikti pakeliui“.

A.Adomavičienė 1979 m. baigė dizaino studijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, nuo 1980 m. dalyvauja parodose, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Darbus eksponuoja bendrose ir personalinėse parodose Lietuvoje bei kitose šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Rusijoje, JAV. Dirba dailininke Lietuvos jūrų muziejuje.

Kur ir kada prasideda menininko kelionė žeme? Koks yra tas ne visada lengvas, bet visada įdomus kūrybinės kasdienos kelias, kuriame – sutikti žmonės, tų susitikimų metu patirti išgyvenimai, jų inspiruotos nuotaikos ir emocijos?.. A.Adomavičienės tekstilinių kompozicijų erdvė – tai nesibaigiantis svajonių pasaulis, kuriame menininkės „sutikti pakeliui“ niekada nėra tiesmuka kopija ar „objektyvi realybė“, bet visada turi simbolinę reikšmę ir šlakelį subtilios ironijos.

Parodoje „Sutikti pakeliui“ bus eksponuojami autorės kelių pastarųjų metų darbai, kuriuose skleidžiasi jos mėgstamiausia ir profesionaliai įvaldyta kūrybos sritis – batika.

Kuo suviliojo menininkę ši ne vieno tūkstančio metų senumo audinio marginimo technika? „Mane visada žavėjo grafika. Joje daug ką gali pasakyti vienintele kontūro linija, vien juodos ir baltos spalvų deriniu sukurti lakonišką piešinį. Bet spausdinti grafikos lakštams reikalinga speciali įranga, o batika užsiimti galiu be ypatingo inventoriaus“, – sakė menininkė.

Grafikos pomėgis atsispindi Audronės darbuose – juose didžiausias dėmesys sutelkiamas būtent į piešinį. Audinio paviršiuje šiftu (speciali priemonė batikai dekoruoti) smulkiomis kampuotomis ar plačiomis plastiškomis linijomis menininkė piešia moters siluetą, paukščio figūros kontūrą, augalinį ornamentą... Ilgo technologinio proceso metu šilko plokštumą ji paverčia nuo laiko suskeldėjusia (karštu vašku padengtas audinys suglamžomas) freska ar nespalvota fotografija, kurioje smulkia rašysena įamžintos W.Shakespeare’o, R.M.Rilke’s, D.Kajoko eilės.

„Kūryba man kaip žaidimas. Sukuri vieną darbą, o mintyse jau ryškėja būsimojo piešinys, koloritas. Ranka siekia teptuko, ant elektrinės plytelės kaista vaškas... Ir taip jau tris dešimtis metų“, – šypsojosi dailininkė.

„Pernelyg nenutoldama nuo tikrovės vaizdų ir motyvų, ji lieka ištikima stilizuotai, apibendrinančiai piešinio kalbai, subalansuotiems spalvų deriniams, savitai detalių ir fono žaismei. Lieka ištikima tam, ką vadintume nekintančiomis estetiškumo kategorijomis“, – teigė parodos kuratorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė. Anot jos, A.Adomavičienės ištikimybė gamtos vaizdams yra ne kas kita, kaip subtili užuomina apie šalia egzistuojančią simbolinę realybę, kurios keliuose, tiek autorės, tiek ir žiūrovo laukia dar ne vienas susitikimas.

A.Adomavičienės batikos kūrinių paroda buvusioje M.Oginskio dvaro laikrodinėje įsikūrusioje Plungės viešojoje bibliotekoje (Parko g. 5C) veiks iki lapkričio 7 d. Parodos lankymas – bibliotekos darbo valandomis: pirmadieniais–penktadieniais 9–18 val., šeštadieniais 9–14 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų