Aplink Klaipėdą formuojasi kruizų konkurentai

Užšaldytas progresas

Per dešimtmečius Klaipėdos uoste sukauptas 49-65 vieno sezono kruizinių laivų kiekis. Jis aplink šią ribą jau svyruoja 15 metų. Didžiausias 65 kruizinių laivų kiekis Klaipėdos uoste buvo 2007 m. Mažiausias to laikotarpių 36 laivų kiekis buvo 2011 m.

Bendra tendencija yra tokia, kad staigių kruizinės laivybos kilimų nėra, o kritimai gali būti pakankamai staigūs.

Ryškesnis Klaipėdos uosto kruizinės laivybos kilimas prasidėjo 2004 m., po to, kai 2003 m. buvo įrengtas dabartinis kruizinis terminalas.

Iki tol kruiziniai laivai būdavo statomi prie krovininių krantinių. Per sezoną atplaukdavo 15 (1999 ir 2000 m.) arba 22 (2001 m.), 23 (2002 m.) laivai.

Jei Kopenhaga, Talinas, Sankt Peterburgas, Helsinkis ar Stokholmas gali būti tikri, kad pas juos kruiziniai laivai plauks bet kuriuo atveju, tai tokie uostai, kaip Klaipėdą to negali tikėtis.

Bendrame Baltijos jūros kruizų fone Klaipėda neatrodo prastai. Išskyrus tai, kad ji prie krantinių negali jūrų turistams suteikti automobilių ir dviračių nuomos, „Wi Fi“, pinigų keitimo paslaugų.

Pripažįstama, kad Lietuvos vakarinė pakrantė nėra itin atraktyvi jūrų turistams. Kuršių nerijoje gamta unikali, bet lankytinų objektų mažai. Nidos centras su sovietinių laikų prieplauka nykokas. Palanga su grafų Tiškevičių parku, rūmais ir Gintaro muziejumi - graži, bet tai tik vienas taškas. Raketinė bazė prie Platelių, Ventės ragas. Stebina turistus iš Vakarų, ypač raketinė bazė, bet vėlgi prie jos per tiek metų taip ir nesutvarkytas privažiavimas.

Pati Klaipėda dar atrodo nykokai, pradedant nuo išėjimo iš Kruizinių laivų terminalo. Pustuštis senamiestis, dalis nesutvarkytų pastatų, invalidams, o tokių tarp jūrų turistų nemažai, nepritaikyti grindiniai.

Yra gerų pokyčių, kurių neįmanoma nepastebėti, bet Piliavietės, senamiesčio zonoje atkūrimas vyksta pernelyg lėtai.

Ką darys Klaipėda?

Galima teigti, kad ne viskas tvarkoje, girtis, kiek daug padarėme dėl kruizinių laivų turistų. Aiškinti, kokie jie svarbūs miestui, nors kai kam atrodo, kad visai nesvarbūs, nes pajamų iš to gaunantis tik siauras verslininkų ratas.

Bet turime vertinti tame kontekste, koks jūrų turizmo versle vyksta visoje Baltijoje. Jūrų turizmas yra viena sparčiausiai augančių verslo šakų Baltijos jūros regione. 2018 m. jūrų turistų Baltijos jūros regione padaugėjo 7,3 proc., šiemet jų bus 6,6 proc. Šiais metais Baltijos jūrą aplankys 5,8 mln. jūrų turistų.

Nors jūrų turizmas Baltijos jūros regione auga, Klaipėdoje, Baltijos kruizų asociacijos duomenimis, jis antrus metus iš eilės mažėja. Pernai 7 procentais, šiemet - 14 procentų. Blogiau tik Rygoje, kur ir pernai, ir šiemet mažėjimas po 13 proc.

Kol kas nėra jokių nuostatų, ką dėl jūrų turizmo pritraukimo papildomai, išskyrus tai, kad lankosi tarptautinėse turizmo parodose, darys Klaipėda. Gal manoma, kad ir daryti papildomai nieko nereikia, nes vietoje 52 laivų šiemet, kitais metais Klaipėdoje lankysis 64 laivai? Bet tai nėra joks žingsnis į priekį. Kruizinė laivyba Klaipėdoje iš dalies lieka įstrigusi ties daugiamete riba, nors laivų ir keleivių Baltijos jūroje daugėja.

Konkurentai jau ir visai šalia

Kažką daryti dėl jūrų turistų Klaipėdai anksčiau ar vėliau reikės, nes konkurencija dar didės.

Teoriškai Klaipėdos uosto kruizų konkurentai yra visi uostai Lenkijoje, Latvijoje ir netgi dalis mažesnių Švedijos uostų.

Apie naujo kruizinių ir keleivinių laivų komplekso statybą yra prakalbusi Rygos uosto administracija. Ji tam žada panaudoti miesto centre buvusio anglių krovos terminalo teritorijas. Latvijos sostinė yra išsikėlusi ambicingą planą - pasiekti, kad iki 2030 m. užsuktų apie 150 kruizinių laivų. Dabar Rygoje jų kasmet lankosi per 80.

Dalį kruizinių laivų ir keleivių nuo Klaipėdos taikosi nuvilioti Kaliningrado srityje Pionerske statomas keleivinių ir kruizinių laivų terminalas. Pagal šio terminalo projektą jis per metus galės priimti 110 kruizinių laivų. Ar jų bus bent trečdalis iš to pajėgumo, jau kitas klausimas. Tačiau bet kokiu atveju naujo kruizinio terminalo šalia Klaipėdos atsiradimas reikš, kad į Pionerską užsukęs laivas į Klaipėdą tikrai nebeplauks.

Save pasaulio kruizinės laivybos kompanijoms oficialiai pristatė ir Latvijos Liepojos uostas. Jo atstovas šiemet prisistatė didžiausių kruizinių laivų parodoje „Seatrade Cruise Global 2019“ Majamyje. Nuo praėjusių metų Liepojos uostas tapo tarptautinės kruizinių linijų asociacijos nariu. Liepoja tikisi nuo 2020 m. sulaukti daugiau kruizinių laivų. 2018 m. Liepojos uoste lankėsi vienintelis kruizinis laivas „Saga Sapphira“.

Bet kurio kruizinio laivas užsukimas į Liepojos uostą vėlgi reiškia, kad jis į Klaipėdą nebeplauks arba dar tiksliau, kad spręsdami, kur plaukti kruizinio laivo operatoriai rinkosi tarp Klaipėdos, Gdansko, Liepojos, Rygos gal netgi Vizbio.