Priekaištai dėl taršos

Aplinkos ministerija planuoja įvesti sugriežtintus oro taršos reikalavimus. Koreguojamos, o tiksliau pastebimai mažinamos aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

Toks reikalavimas tarsi ir logiškas. Kodėl žmonės turi kvėpuoti pramonės teršiamu oru? Gal geriau tegul pramonė imasi priemonių taršai mažinti.

Tai susiję ir su Klaipėdos jūrų uostu, kurio atžvilgiu ne kartą yra skambėję priekaištai dėl taršos. Nuo uosto pusės yra sklidę dulkių, kylančių krovos metu.

Taršos viršūnė buvo pasiekta, kai po kelias dienas buvusių karščių, kurie išdžiovino krovinius uoste sukrautose krūvose, papūtė stipresnis vėjas, dulkių debesis nunešęs į Klaipėdos miestą.

Tokia veikla ir buvę panašūs atvejai kitose Lietuvos vietose taip pat galėjo tapti pretekstu griežtinti aplinkos oro taršos reikalavimus.

Rekomendacijos ir gairės

Aplinkos ministerija nurodė, kad aplinkos oro užterštumo normas griežtina atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. rekomendacijas ir 2021 m. šios organizacijos nustatytas oro kokybės gaires.

Taip būtų priimta dvigubai griežtesnė nei dabar tvarka.

Nurodyti šios organizacijos dokumentai nėra privalomi, valstybės savo nuožiūra gali siekti jos rekomendacijų ir gairių.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir gairių pavidalu "nuleistos" itin griežtos oro taršos ribos taps stabdžiu jūrų uosto vystymuisi.

Valstybės patvirtintos aplinkos oro užterštumo normos būtų taikomos planuojant ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir rengiant statybų ar rekonstrukcijų dokumentus.

Aplinkos ministro įsakymas dėl naujų normų įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.

Dalis normų, kurioms suderinti ir pasirengti reikia laiko, įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.

Uosto vystymo stabdys

Kaip ir bet kokia naujovė, taip ir griežtinami oro taršos reikalavimai turi ir palaikančių, ir prieštaraujančių.

Didžioji dalis Klaipėdos Švyturio ir kitų pauosčio gatvių gyventojai tokias normas palaikytų. Jos tarsi turėtų būti garantas, kad iš uosto tarša mažės, nebekils krovinių dulkių debesys.

Yra žmonių, kuriems naujos normos atrodo neįgyvendinamos arba, jei tai būtų daroma, tektų lėtinti uosto vystymą ar net stabdyti kai kurių terminalų veiklą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris teigė, kad modeliavimo būdu buvo atliktas taršos vertinimas visame mieste. Fiksuota, kad Klaipėdoje netgi nepramoninėse vietose kietųjų dalelių koncentracija būna dvigubai didesnė už normą, kurią siūlo Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministerijos valdininkų siūloma perpus sumažinta oro kokybės norma nustatoma daugelyje Klaipėdos miesto oro kokybės tyrimo stočių.

G.Smaguris mano, kad per 2023 ir 2024 m. Klaipėdos mieste nebus įmanoma pasiekti perpus sumažintos oro taršos normos ribos. Baiminamasi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir gairių pavidalu "nuleistos" itin griežtos oro taršos ribos taps stabdžiu ne tik įvairiems Klaipėdos miesto projektams, bet ir jūrų uosto vystymuisi.

Klaipėdos uostas ir anksčiau yra buvęs suvaržytas griežčiausių Europoje aplinkosaugos normų. Prieš keletą metų vyko diskusijos dėl Lietuvoje taikomų itin griežtų iškasto grunto taršos "Land" dokumento normatyvų. Lietuvoje jie buvo griežčiausi tarp Baltijos jūros šalių. Lietuva negalėjo nemažo kiekio grunto išgabenti ir išpilti į jūros sąvartyną. Todėl atsirado užteršto grunto sąvartynas pačiame uoste – buvusioje valčių prieplaukoje – Klaipėdos miesto gyventojų pašonėje.