Pereiti į pagrindinį turinį

Iš Čikagos į Lietuvą pargabenti J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai

2023-09-21 12:00

Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai.

„Ačiū už šią operaciją – logistinę, sakralinę, istorinę, kad jo palaikai sugrįžo į Lietuvą, į Klaipėdą“, – ketvirtadienį kalbėjo užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Pasak viceministro, J. Polovinskas-Budrys buvo žvalgas, karys, diplomatas ir valstybininkas plačiąja prasme. Jis pridūrė, kad jo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacija yra „unikali politinė, diplomatinė, karinė operacija, kuria galime didžiuotis ir iš kurios reikia semtis įkvėpimo šiandien ir rytoj.“

Tuo metu krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad J. Polovinskas-Budrys, atkovodamas uostamiestį Lietuvai, įtvirtino lietuviškumo pagrindus Klaipėdos krašte.

„(...) tai nėra tiktai apie geografinį plotą, tai yra bendrai apie valstybės idėją, jūrinės valstybės idėją“, – tvirtino jis.

Anot Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio, Klaipėdos išvadavimo operacija sunkiai įsivaizduojama be politiko, valdininko, tarnautojo, vizionieriaus J. Polovinsko-Budrio.

Vis tik D. Jauniškis pridūrė manantis, kad jį svarbu prisiminti ir kaip pasižymėjusį žvalgybininką.

„Be kurio profesinių įgūdžių ir ryžto būtų sunku įsivaizduoti efektyvų vaidmenį Klaipėdos išvadavimo istorijoje“, – sakė departamento direktorius.

J. Polovinsko-Budrio anūkas Jeffas Budrys (Džefas Budrys) sakė besididžiuojantis seneliais, esantis dėkingas galėdamas būti su šeima.

Kitas diplomato anūkas Timothy Budrys (Timotis Budrys) kalbėjo, kad pagarba, kuri buvo parodyta seneliui ir močiutei ceremonijoje, yra įspūdinga.

„Tai tik parodo pagarbos jiems gylį ir pagarbą jų pasiekimams“, – teigė jis.

Diplomatas ir kontržvalgybininkas buvo kilęs iš Kauno, tad, BNS žiniomis, čia prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus numatyta jo garbei surengti ceremoniją. Vėliau palaikai bus atvežti į Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčią, o rugsėjo 22-ąją vyks laidotuvių iškilmės.

Įvertinę keletą galimų palaidojimo vietų, istorikai nusprendė, kad tam tinkamiausias dabartinis Klaipėdos Skulptūrų parkas: tam šioje teritorijoje esančių senųjų kapinių statusas pakeistas iš neveikiančių į riboto laidojimo. Po perlaidojimo senosioms kapinėms vėl bus grąžintas neveikiančių kapinių statusas.

J. Polovinskas-Budrys nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu.

Po sėkmingo Klaipėdos krašto užėmimo J. Budrys uostamiestyje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos – Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.

Tolesnė jo karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą – iš pradžių Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964-aisiais buvo Lietuvos generalinis konsulas Niujorke.

J. Polovinskas-Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu.

Jis su sutuoktine Regina Kašubaite-Budriene buvo palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje JAV, tačiau lietuvis buvo išreiškęs valią būti palaidotas gimtinėje.

J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos perlaidojimas rengiamas šiemet minint Klaipėdos krašto metus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų