Klaipėdos rajono taryba aiškinosi, kodėl stringa rinkliavos už komunalines atliekas rajone įgyvendinimas.

Apibėrė klausimais

„Kadangi kilo daugybė nesusipratimų, politikai norėjo patys užduoti klausimus įmonės „Gargždų švara“ vadovui. Aiškintasi, kodėl žmonės gauna dvigubas sąskaitas, kodėl jos siunčiamos mirusių asmenų vardu“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius.

Įmonės „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus politikams išdėstė visas problemas ir aiškino, jog natūralu, kad rinkliavos įvedimas sulaukė gyventojų pasipriešinimo.

„Juk 45 proc. gyventojų iš viso nemokėjo už šiukšlių išvežimą. Politikai teiravosi, kaip turėtų rinkliavą mokėti vieniša neįgali senutė, jei ją prižiūri globėja. Oficialiai seniūnija jau negalės išduoti pažymos, kad namuose gyvena vienas žmogus ir būtų taikoma 50 proc. nuolaida“, – aiškino R. Martinkus.

Ragina nemokėti sąskaitų?

Taryboje kilo pasipiktinimas dėl kai kurių politikų raginimų gyventojams neva nemokėti rinkliavos už atliekas.

„Aš nesakau, kad nereikia mokėti. Bet, mano manymu, žmonės turi mokėti teisingai. Kodėl įmonės „Gargždų švara“ administracija nutyli faktą, kad galima mokėti už faktinį sukauptų šiukšlių kiekį? Juk tai būtų perpus pigiau“, – aiškino tarybos narys, buvęs rajono meras Sigitas Karbauskas.

Jis pastebėjo, jog rajone tokią atliekų deklaravimo sistemą norėtų pasirinkti 80 proc. gyventojų.

„Du konteineriai po 120 litrų per mėnesį žmogui tekainuotų 89 litus metinės rinkliavos“, – kalbėjo S. Karbauskas.

Tarybos narys aiškinosi, kodėl keli to paties nekilnojamojo turto savininkai gavo kelias sąskaitas?

„Juk rinkliava įvesta nuo turto vieneto. Reikėjo rašyti vieną sąskaitą visiems ten gyvenantiems žmonėms", – patarinėjo buvęs meras.

Taip pat politikai klausinėjo, kodėl „Gargždų švara“ gyventojams nurodo patiems pasiimti šiukšlių konteinerius ir neatgabena jų į namus.

„Pirma reikia aprūpinti konteineriais, po to rinkti rinkliavą“, – pastebėjo tarybos narys.

Vežėjams – 12 tūkst. litų sąskaita

Didelės diskusijos kilo dėl gamybinių ir pramonės patalpų apmokestinimo. Politikai kėlė klausimą, kaip rinkliavos vykdytojai įsitikina, kad apleistame sandėlyje tikrai nevykdoma jokia veikla.

„Tvarkos nėra, nes nenustatyta, kas išduoda pažymą apie nenaudojamą sandėlį. Į daugelį klausimų atsakymų negavome“, – aiškino S.Karbauskas.

Rajono tarybos nariai teiravosi, kodėl rinkliavos administratorius už šiukšlių išvežimą vienai didžiausių rajone įsikūrusių krovinių gabenimo įmonei išrašė net 12 tūkst. litų sąskaitą už 5 mėnesius.

„Juk vien rašant tokią sąskaitą jau turėjo kilti administratoriui klausimų, kodėl nesiteiravo, o siuntė sąskaitą? Juk yra galimybė ne už kvadratūrą mokėti, o už kiekį“, – pastebėjo politikas.

Kai kurie politikai suabejojo, ar 60 litų metinė rinkliava sodininkams nėra per didelė.

„Jei žmogus sode gyvena tik 2–3 mėnesius, gal kaina tikrai per didelė? Daugelį punktų dar reikės tobulinti“, – kalbėjo rajono tarybos narys.