Nori vakarietiško požiūrio

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vyriausybę ir atskiras ministerijas, kad, (panašiai kaip su buvusia Klaipėdos laivų remonto teritorija prie Piliavietės) būtų numatytas terminas, kada būtų atliekama Žiemos uosto konversija.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių miestų yra įprasta, kad senosios uostų teritorijos pertvarkomos, jos tampa atviromis ir patraukliomis vietomis žmonėms. Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai mano, kad Žiemos uostas yra tokia vieta, kur galėtų būti kuriama jachtų marina, statomi komercinės ir pramoginės paskirties namai.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje pasisakyta tik prieš tai, kad Žiemos uosto teritorijoje būtų statomi gyvenamieji namai, nes jie būtų per arti uosto, tiksliau tos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO dalies, kur išliktų krova.

Veiksmas: dalyje Žiemos uosto stovi laivai, ant krantinių sudėti kroviniai.

Marinistinio miesto savitumas

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimuisi pritarė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Merui atostogaujant kreipimosi raštą į Vyriausybę ir ministerijas pasirašė mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Poziciją dėl Žiemos uosto konversijos Klaipėdos miesto savivaldybė yra išreiškusi 2014 m. savivaldybės taryboje diskutuojant dėl miesto raidos perspektyvų. Esminė savivaldybės nuostata yra tokia, kad uostas blokuoja Klaipėdos miesto prieigą prie marių, neleidžia panaudoti galimybes miesto gyvenimo kokybei gerinti, atskleisti marinistinį miesto savitumą. Klaipėdos miesto raidos perspektyvos iki 2050 m. numato, kad miesto centro plėtra marių link yra būtina miesto savitumui stiprinti, turistiniam ir pramoginiam patrauklumui didinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės vertinimu, Žiemos uosto, Šiaurės rago teritorijose, kaip ir senamiestyje bei visoje istorinėje Klaipėdos miesto dalyje, yra numatyta formuoti erdvinius ryšius su Kuršių marių akvatorija, kurti erdves prie vandens, formuoti naujas miesto prieigas prie marių.

Svarstant Klaipėdos uosto bendrąjį planą savivaldybė siūlė, kad būtų numatyta Žiemos uosto konversija ar mišri jo panaudojimo galimybė. Į tai tvirtinant Uosto bendrąjį planą nebuvo atsižvelgta. Savivaldybė prašo, kad būtų peržiūrėti Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai, susiję su Žiemos uostu.

Klausimą žada svarstyti

Susisiekimo ministerija įvertino, kad dėl Žiemos uosto su KLASCO yra sudaryta ilgalaikė uosto žemės nuomos sutartis. Pati Žiemos uosto infrastruktūra yra pritaikyta vykdyti krovai. Bet koks nuomos sutarčių keitimas būtų galimas tik susitarus nuomininkui ir uosto žemės nuomotojui.

„Konversija galima tik radus bendrą sutarimą tarp šalių, ir tik tuomet galėtų būti priimtas sprendimas dėl Uosto bendrojo plano ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendrųjų planų korektūros“, – teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime.

Jei būtų susitarimas tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto įmonių, iki 2025 m. gruodžio 31 d. turėtų būti parengtas trišalio ketinimų protokolo projektas dėl teritorijų prie vandens konversijos ar mišraus panaudojimo galimybių. Pranešta, jog nuspręsta dėl Žiemos uosto tęsti diskusiją ir pristatyti šį klausimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.

Idėją vadina trumparegiška

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO yra pareiškusi poziciją dėl Žiemos uosto konversijos. Noras vykdyti Žiemos uosto konversiją vadinamas trumparegiška idėja.

KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, jog naivu kalbėti, jog Žiemos uostas bus perduotas miestiečiams.

„Teritorija bus atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie statys, o po to parduos ar nuomos plotus gyventojams ir verslams. Jei iš tikrųjų norima klaipėdiečiams atverti priėjimą prie marių, tuomet reikėtų prisiminti aplink Dangės upę apleistas gamyklines teritorijas Klaipėdoje šiuo metu yra daug nesutvarkytų erdvių, kurias galima plėtoti ir paversti patraukliais turistiniais objektais neatimant teritorijų iš uosto įmonių. Klaipėdos mieste yra prieiga prie marių prie Smiltynės perkėlos, Kruizinių laivų terminalo. Reikia pirma susitvarkyti tai, kas nesutvarkyta ir galima pritaikyti turizmui, bet ne imtis perversmo sėkmingai veikiančio ir savivaldybę bei klaipėdiečius maitinančio verslo sąskaita“, – teigė jis.

Anot V.Štumbergo, priešprieša tarp visuomenės ir uosto krovos bendrovių kuriama be reikalo.

Krova Žiemos uosto teritorijoje vyksta daugiau nei šimtmetį, tam įrengta visa infrastruktūra, kurios taip paprastai neperkelsi.

„Uosto teritoriją prižiūri ne savivaldybė, o Vyriausybė, kuri numačiusi ir jau vykdo milijonines investicijas į jai priklausančias krantines – Žiemos uostas taip pat į tai įeina. Tai negi dar nepradėjusios atsipirkti investicijos bus išmestos, tiesiogine žodžio prasme, į vandenį?“ – klausė V.Štumbergas.