Grėsmingai augant onkologinių susirgimų skaičiui, vėžio gydymui skiriamas vis didesnis ne tik onkologų chemoterapeutų, bet ir daugelio kitų sričių medicinos profesionalų dėmesys. Klaipėdos universitetinės ligoninės skyriuje, kuriame teikiamos dienos stacionaro chemoterapijos paslaugos, dirbančių medikų atsakomybę bei aukštą kvalifikaciją įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pacientai.

Onkologiniai susirgimai jaunėja

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė Jolita Indriuškevičienė pripažino, kad onkologinių susirgimų statistika – negailestinga.

„Įvairių lokalizacijų onkologinės ligos grasina vis didesniam žmonių skaičiui. Neramina ir faktas, jog vėžiu suserga vis jaunesni žmonės“, – teigė J.Indriuškevičienė.

Kaip teigė skyriaus vedėja, žmonėms dažai kyla klausimų, kas sukelia onkologinius susirgimus. Specialistų teigimu, priežastys yra labai įvairios – vėžį lemia įvairūs faktoriai.

„Onkologines ligas dažai lemia genetinės priežastys – tai, ką žmogus paveldi. Jei artimas giminaitis sirgo vėžiu, tikimybė šiam žmogui paveldėti šį susirgimą yra didesnė nei tam, kuris sirgusiųjų šeimos rate neturėjo. Nemažą įtaką vėžiui atsirasti turi ir aplinkos faktoriai – oras, maistas, kiti įvairūs rizikos veiksniai. Dažniausiai mes jų negalime pakeisti ar jiems daryti įtaką“, – tikino pašnekovė.

Gydymo galimybės – plačios

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriuje teikiamos dienos stacionaro paslaugos ir gydomi pacientai, kurie serga įvairios lokalizacijos onkologiniais susirgimais. Pacientams nuo vienos iki penkių valandų lašinami parinkti chemoterapiniai preparatai.

Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus specialistai per vieną darbo dieną aptarnauja apie 40–50 sergančiųjų, kuriems atliekamos trumpalaikės chemoterapijos procedūros.

J.Indriuškevičienės teigimu, chemoterapija – gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles arba stabdo jų augimą. Chemoterapijos pagrindinis tikslas yra sulėtinti ligos progresavimą arba pasiekti ligos remisiją.

„Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje naudojama daug įvairių chemoterapinių vaistų, besiskiriančių savo veikimo mechanizmais ir panaudojimu gydant onkologines ligas. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo gydomos ligos. Dažnai chemoterapiniai vaistai naudojami kartu, šitaip sustiprinant jų veikimą“, – kalbėjo onkologė chemoterapeutė.

Pasak jos, chemoterapija paprastai skiriama kursais, juos kartojant tam tikrais laiko intervalais. Chemoterapija veikia ląsteles, esančias tam tikruose dauginimosi cikluose, tad pakartotas po tam tikro laiko kursas nužudo ląsteles, kurios nebuvo paveiktos ankstesnių procedūrų metu.

„Onkologinių ligonių gydymas – ilgas procesas, trunkantis ne kelis mėnesius, bet užsitęsiantis iki metų ar ilgiau“, – pripažino skyriaus vedėja.

Tačiau, anot jos, pacientai Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriuje gauna visus reikiamus medikamentus, skirtus gydyti onkologinius susirgimus.

„Turime visų būtinų rūšių vaistus, kuriuos galime pasiūlyti pacientams“, – sakė J.Indriuškevičienė.

Svarbi ankstyva diagnozė

Anot jos, pagal sergamumą onkologinėmis ligomis, vyrai dažniausiai serga prostatos, plaučių, storosios žarnos vėžiu. Moterims dažniausiai pasireiškia krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir plaučių vėžys.

„Paprastai onkologinių susirgimų gydymas prasideda nuo histologijos – atsakymo. Tada medikai parenka geriausią ir labiausiai tinkantį gydymą. Vienu atveju tai – operacija, kitu – chemoterapija ir vėliau chirurginė intervencija, vėliau į gydymo procedūrą įjungiama ir spindulinė terapija, hormoninis gydymas, kitos terapijos ir pagalbos būdai“, – pasakojo onkologė chemoterapeutė.

Anot jos, kiekvieną dieną Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriuje susiduriama su įvairiomis situacijomis.

„Jei kažkurios lokalizacijos vėžys yra nustatomas pirmoje ar antroje stadijoje, paprastai chemoterapijos ar kitų metodų pagalba galima pasiekti visiškai pasveikimą. Jei i į medikus kreipiamasi tada, kai vėžys yra pažengęs – fiksuojama trečia ar ketvirta stadija – visiškai išgydyti paciento dažniausiai jau neįmanoma. Tokiam žmogui galime tik padėti ligą pristabdyti ir ją kontroliuoti, kaip įmanoma ilgiau. Pavyzdžiui, tokia situacija yra su krūties vėžiu“, – kalbėjo J.Indriuškevičienė, pridurdama, kad per metus šalyje nustatoma apie 1 500 naujų krūties vėžio atvejų.

Neramina plaučių vėžys

Kitas ne mažiau grėsmingas vėžys yra plaučių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 1 300 naujų atvejų. Plaučių vėžio atsiradimą dažniausiai lemia rūkymas, įkvepiami asbesto gaminiai, paveldimumas, aplinkos faktoriai. Ši liga vis dažniau grasina ne tik vyrams, bet ir moterims.

„Be to, reiktų pažymėti, kad plaučių vėžiu susergama ne po vienerių ar kelerių metų rūkymo. Paprastai, jei priežastys nėra paveldimos, liga pasireiškia po kelių dešimčių metų stažo. Liūdina ir kitas pastebimas faktas. Į medikus žmonės kreipiasi tada, kai vėžys būna pasiekęs trečią ar ketvirtą stadiją. Tuomet pasiekti norimą rezultatą tampa sunku. Tai lemia, kad plaučių vėžio simptomai susirgimo pradžioje yra sunkiai pastebimi. Deja, bet laiku nepastebėtas plaučių vėžys neretai išplinta į limfmazgius ir smegenis“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak jos, yra du plaučių vėžio tipai. Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys nustatomas 20 proc. atvejų. Jis pradedamas gydyti nuo chemoterapijos, vėliau seka spindulinė terapija.

Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys pasitaiko 80 proc. atvejų. Gydyti šio vėžio tipą pirmose stadijose galima pradėti ir nuo operacijos, o vėliau taikyti chemoterapiją. Vėlesnėse stadijose šis onkologinis susirgimas gydomas chemoterapija, po to seka spindulinė terapija.

Gelbsti didžiulė komanda

Kaip teigė J.Indriuškevičienė, Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus darbuotojai pacientus gydo pasitelkdami gausią kitų medikų profesionalų komandą.

„Be mūsų – onkologų chemoterapeutų – vėžiu sergantiems ligoniams skyriuje padeda chirurgai, patologai, terapeutai, radiologai, onkologai radioterapeutai ir visas pagalbinis personalas. Onkologinės ligos neretai susijusios ir su psichologinėmis problemomis, todėl pacientams padeda Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantys psichologai. Tuos, kuriems kyla klausimų dėl mitybos, konsultuoja dietologai, fitoterapeutai“, – vardijo skyriaus vedėja.

Pasak jos, neretai, dienos stacionare sulašinta chemoterapija sukelia pašalinių reakcijų. Skyriaus medikai padeda sumažinti ir šiuos ligonių negalavimus.

„Akivaizdu, kad uostamiestis onkologiniams ligoniams yra patrauklus miestas. Ligoniai gydytis onkologinių susirgimų į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyksta ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, kitų šalies miestų, bet ir iš užsienio – Kaliningrado, Baltijos šalių. Sulaukiame daug šiltų atsiliepimų ir padėkos žodžių“, – teigė J.Idriuškevičienė.

Kaip teigė pašnekovė, pacientų srautas Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriuje yra didžiulis.

„Palatos niekada nebūna tuščios. Dirbame ir Onkologijos chemoterapijos skyriuje, ir Onkologijos chemoterapijos dienos stacionare bei poliklinikoje. Vėžį besigydantiems pacientams galime suteikti visas reikiamas paslaugas ir būtiną pagalbą. Pasiekti šį tikslą padeda faktas, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra daugiaprofilinė ir pacientais rūpinasi ne vienas, o gausus būrys gydytojų profesionalų“, – teigė Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja.