Dujos netapo prioritetu
Kai 2014 m. Klaipėdos uoste buvo pastatytas ir pradėjo veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, atrodė, kad visas uosto pagalbinis laivynas pereis prie šių degalų. Dujos laikytos švariu kuru ir manyta, kad jos galės pakeisti taršų jūrinį mazutą ar pagalbiniuose laivuose naudojamą dyzeliną.
2014 m. dujų pristatymo į Klaipėdos uostą perspektyva atrodė šviesi. Kalbėta, kad Lietuvai Klaipėdos uoste pasistačius SGD terminalą dujų kaina gerokai atpigs.
Nei dujų kainos mažėjo, nei kokia nors revoliucija dėl dujų kaip kuro naudojimo uosto pagalbiniame laivyne neįvyko.
Šiandien Klaipėdos uoste nėra laivų, kurie būtų varomi dujomis. Dujų panaudojimas Lietuvos transporte yra labai mažas. Netgi dujomis varomų sunkvežimių Lietuvoje beveik nėra. Juos pabandyti įsigijo tik viena kita autotransporto įmonė.
Ir pasauliniu mastu laivyboje neatsirado pernelyg daug dujomis varomų laivų. Ir greičiausiai nebeatsiras, nes pigių dujų tiekėju buvusiai Rusijai tapus agresyvia valstybe daugelis pasaulyje nuo jos nusisuko.
Dujų pasaulinėje rinkoje yra, jų kaina šokinėja. Jei dujos taptų itin svarbiu laivų kuru, jų kainos dėl paklausos didėjimo gali staigiai šokti į viršų.
Pasauliniu mastu dujoms kaip laivų kurui koją kyštelėjo ir įvairūs alternatyvūs degalai: amoniakas, vandenilis, metanolis ir kiti, netgi ant laivų montuojamos saulės baterijos ar įvairūs vėjo gaudikliai.
Alternatyvūs degalai yra tarsi buldozeris, kuris turi išstumti iš vartojimo naftos produktus.
Siekia išstumti naftos produktus
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse, kur buvo suskystintos gamtinės dujos, visur keičiami įrašai į alternatyvius degalus.
Su degalų tiekimu buvo susijęs šių taisyklių 12 skyrius. Jis vadinosi „SKGD degalų ar naftos produktų tiekimas į laivą“. Dabar parengtas taisyklių keitimo projektas, kur 12 skyrių siūloma vadinti „Naftos produktų ar alternatyvių degalų tiekimas į laivą“. Taip per visą skyrių SKGD degalai keičiami į alternatyvius degalus.
Iš dalies tai reiškia, kad dujų, kaip laivų kuro, era Klaipėdos uoste baigėsi. Joms nebebus taikomas koks nors monopolis, kuris tarsi buvo numatytas po 2014 m., kai Klaipėdoje atsirado SGD terminalas.
Pasakymas „alternatyvūs degalai“ neužkerta galimybės Klaipėdos uoste laivyboje naudoti ir dujas. Tiesiog jos pakišamos po tuo pačiu stogu kaip ir kiti degalai. Alternatyvūs degalai yra tarsi buldozeris, kuris turi išstumti iš vartojimo naftos produktus. Kol kas nei ekologinės problemos, nei laikas nesugeba išstumti jų iš laivybos.
Vietoje dujų – vandenilis
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisyklėse dujos į alternatyvius degalus keičiamos dar ir todėl, kad būtų atvertas kelias uoste kaip alternatyvų kurą naudoti vandenilį.
Jau anksčiau skelbta, kad akcine bendrove tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi užsiimti komercija. Ji uoste ruošiasi statyti vandenilio gamybos cechą ar net gamyklą.
Neseniai pranešta, kad vandenilio gamybos elektrolizeriui su reikiama įranga įsidiegti ES uostui skyrė 4,8 mln. eurų paramą. Bendra projekto vertė yra per 7 mln. eurų. Vandenilio gamybos pajėgumą Uosto direkcija planuoja diegti nuo 2024 m. Vandeniliu uostas planuoja aprūpinti ne tik į Klaipėdą atplaukiančius laivus, kurių, manoma, daugės, bet ir kai kurias Klaipėdos transporto įmones.
Planuojama, kad ateityje vandeniliu galėtų būti varomas ir Klaipėdos miesto viešasis transportas. Siekdama gauti paramą Uosto direkcija turėjo pateikti pagrįstą vandenilio gamybos verslo planą. Jame įrašyta, kad 2025 m. Klaipėdoje bus metinis maždaug 70 tonų vandenilio poreikis. Ir pati Uosto direkcija yra numačiusi įsigyti naują vandeniliu varomą atliekų surinkimo laivą.
Naujausi komentarai