Sunkiai gesinami gaisrai

Vakarinę Norvegijos pakrantę aptarnaujanti bendrovė sprendimą priėmė po to, kai jos prašymu išvadas pateikė Norvegijos analitikų kompanijos „Proactima“ ekspertai.

Jie teigė, kad elektromobilių, hibridinių ir vandeniliu varomų automobilių gaisras laivuose gali kelti papildomą pavojų jais plaukiantiems žmonėms. Laivų įgulos nėra pasirengusios, o dažnai ir neturi priemonių gesinti užsidegusius naujos kartos automobilius.

Degančios elektromobilių ir hibridinių laivų baterijos išskiria didelį kiekį šilumos. Dar kitokia yra vandeniliu varomų automobilių gesinimo specifika.

Gesinti naujos kartos automobilių gaisrus nemoka ne tik jūrų keltų jūrininkai, bet net ir ugniagesiai. JAV saugumo transporto nacionalinė taryba pripažino, kad tik kas ketvirtas ugniagesys šioje šalyje yra apmokytas, kaip gesinti įsiliepsnojusias elektromobilių ir hibridų baterijas.

Išsiskiria pavojingos dujos

Po Norvegijos laivybos kompanijos atsisakymo gabenti jūrų keltuose elektromobilius, hibridinius ir vandeniliu varomus automobilius diskusija kilo ir Danijos laivybos kompanijose. Danija po Norvegijos yra bene daugiausia elektromobilių naudojanti Europos šalis.

Danijoje jau kurį laiką atliekami tyrimai dėl elektromobilių gaisrų. Dauguma elektromobilių gaisrų kyla dėl jų akumuliatorių.

Danijos inžinierius Tomas Krebsas, kuris yra ir elektromobilių ličio jonų baterijų ekspertas, pripažino, kad elektromobilių baterijos dega intensyviai, gaisras gali išsivystyti itin greitai.

Jūrų keltuose turėtų būti įrengtas specialus, iš tvirtesnių, ugniai atsparių medžiagų denis, skirtas elektromobiliams, hibridiniams ir vandeniliu varomiems automobiliams.

Taip yra todėl, kad elektromobilių, hibridų akumuliatoriuose yra deguonies elementų. Užsidegus jam ugnis plinta greitai, nes ji gerai aprūpinama deguonimi. Todėl ir gaisrą užgesinti tradiciniu būdu neįmanoma.

Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingos vandenilio fluorido dujos, kurio įkvėpta dozė laive esantiems žmonėms gali būti pavojinga.

Dar viena elektromobilių gaisrų specifika yra tai, kad jiems degant išsiskiria apie 1 000 laipsnių temperatūra. Ji yra pavojinga šiuolaikiniams greitaeigiams keltams, kurių korpusai, denių perdangos dažnai gaminami iš aliuminio, o jo lydymosi temperatūra yra mažesnė nei 700 laipsnių. Tai reiškia, jog degant elektromobiliui gali būti pradeginamos skylės korpuse ir laivas gali nuskęsti.

Įrengtų specialius denius

T. Krebsas, teigdamas, kad supranta norvegų kompanijos „Havila Kystruten“ nerimą, rekomendavo keisti jūrų keltų konstrukciją ir pritaikyti juos gabenti naujos kartos automobilius. Jo teigimu, jūrų keltuose turėtų būti įrengtas specialus, iš tvirtesnių, ugniai atsparių medžiagų denis, skirtas elektromobiliams, hibridiniams ir vandeniliu varomiems automobiliams. Šis denis jūrų keltuose būtų izoliuotas nuo įprastų vidaus degimo varikliais varomų automobilių.

Dar viena išeitis – elektromobilius, hibridinius ir vandeniliu varomus automobilius statyti jūrų keltų viršutiniuose deniuose ant sutvirtintų perdangų. Šis sprendimas esantis blogesnis nei specialaus denio įrengimas, nes kilus gaisrui nebūtų valdomos išsiskiriančios vandenilio fluorido dujos.

Abiem atvejais jūrų keltuose turėtų būti sumontuota speciali gaisrų gesinimo įranga su purkštuvais iš viršaus ir apačios, taip pat dūmų su vandenilio fluorido dujomis ištraukimo ir utilizavimo sistemos.

Dėl elektromobilių, hibridinių ir vandeniliu varomų automobilių jūrų keltuose turėtų būti atliekami gana brangūs pakeitimai. Jei elektra varomų automobilių daugės, o tai realu, jūrų keltuose specialių denių ir įrangos taip pat reikės vis daugiau.