„Viskas mūsų rankose“

– Ateinančių metų sausio 1-ąją bus metai, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš valstybės įmonės tapo akcine bendrove. Kaip manote, ar įmonės statuso pakeitimas pasiteisino?

– Nelengva vertinti, žvelgiant iš tokios trumpos perspektyvos, ypač žinant, kad metai nebuvo lengvi, teko įvairių iššūkių. Svarbu, kad direkcija (ar ji būtų valstybės įmonė, ar akcinė bendrovė) pernelyg siaurai nesiorientuotų vien tik į finansinį rezultatą, nes uostas yra šiek tiek daugiau, nei vien tik komercinė įmonė. Uostas labai svarbi miesto dalis, kartais tenka balansuoti tarp komercinių klausimų ir socialinių aspektų. Tai būtų labai gerai, kad tie komerciniai interesai neužgožtų miestiečių ir miesto svečių interesų. Kol kas, manau, per anksti vertinti, ar statuso pakeitimas buvo sėkmė ar nesėkmė. Bet kuriuo atveju, pasaulinė patirtis rodo, kad akcionavimas tokio pobūdžio įmonėje yra galimas. Pagyvensime, pamatysime.

Svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais.

– Pagal Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenis, pernai Klaipėdos uosto krova buvo 23,1 proc. mažesnė nei 2021 m. Pats Klaipėdos uostas per 2022 m. fiksavo ne 23,1, kaip „Eurostat“, o 21 proc. mažesnę krovą. Kodėl skiriasi oficialūs uosto ir Europos statistikos tarnybos duomenys?

– Nemanau, kad iš to turėtume daryti kažkokias išvadas. Visi suprantame, jog krovos kritimas buvo tikrai ryškus. Konteinerių krovos rodikliai, kaip matome, yra kiek kitokie. Priežasčių yra tam labai daug. „Eurostat“ duomenų nesiimčiau vertinti, tačiau krovos kritimas buvo, ir dabar labai svarbu suvaldyti situaciją, kad tas kritimas virstų augimu ateityje, nes krova panašiuose uostuose, kaip mūsų, taip pat smuko. Džiugu, kad mūsų uostas arba tam tikros jo įmonės sugebėjo tas netektis kompensuoti, ieškodamos išeičių, veždami kitas prekes ar mėgindami tarpininkauti, gabenant ukrainietiškus grūdus. Tai kol kas neįgijo pagreičio dėl daugybės priežasčių. Buvo nelengvi metai, bet, manau, uostas žino, kaip spręsti tas problemas. Esu labai suinteresuotas, kad uostas ir toliau liktų Lietuvos pasididžiavimas ir sėkmingai konkuruotų su kitais Baltijos regiono jūrų uostais. Viskas – mūsų rankose.

Reikia išmintingų sprendimų

– Kiek užbėgant įvykiams už akių, jei Tarptautinis arbitražas pripažintų Lietuvos kaltę dėl vienašališkai nutrauktos sutarties su bendrove „Belaruskalij“, kas turėtų sumokėti reikalaujamą milijardą eurų?

– Nesiimsiu vertinti teismo sprendimo „kas būtų, jeigu būtų“. Sprendimai dėl sutarties nutraukimo buvo priimti bendri. Tai buvo ES bendras sprendimas pritaikyti sankcijas Baltarusijai. Jos buvo pritaikytos. Mes čia sau jokių improvizacijų neleidome. Man sunku dabar pasakyti, bet manau, kad teismo sprendimas bus palankus Lietuvai.

– Prieš penkerius metus dienraščiui „Klaipėda“ kalbėjote, kad Lietuvos ekonomika yra subalansuota. Šiandien padėtis tokia, kad verslininkai baiminasi, jog greitai šaliai niekas nebeskolins. Kaip vertinate dabartinę šalies ekonominę situaciją?

– Čia būtų verta prisiminti Palangos verslininkus, kuriems kone kiekviena vasara yra bloga, nors žinant, kad jie tos vasaros tikrai nepraleido nuostolingai. Man tokie pasisakymai kelia šypseną. Žinoma, nėra abejonių, kad ekonomika išgyvena tam tikrą sunkų metą, kai reikia persiorientuoti, kai reikia ir Klaipėdos uostui, ir kitoms įmonėms ieškoti naujų rinkų. Ir tai daroma. Beje, Lietuva yra tarp 15 labiausiai savo eksporto rinkas diversifikavusių valstybių. Svarbu priimti išmintingus ekonominės politikos sprendimus, pavyzdžiui, 2020 metais buvome viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje dėl pandemijos nesmuko bendrasis vidaus produktas, nes vidaus politikoje naudojome aktyvias priemones, išmokas, vidaus rinką paskatinome, plius eksporto diversifikavimas duoda tą gerą rezultatą. Manau, kad viskas yra gana neblogai. Ir Lietuvos ekonomika yra pakankamai pajėgi, kad toliau galėtų didinti pensijas, kad galėtume didinti socialines išmokas, pastaruoju metu sumažėjo infliacija ir mažiau suvalgo tą prieaugį, kaip buvo prieš metus ar pusantrų. Taigi vertinčiau gerokai pozityviau tai, kas vyksta Lietuvos ekonomikoje, nors ir pripažįstu – problemų yra.

„Kad neliktų izoliuoti“

– Klaipėdoje gyvena gausi rusakalbių bendruomenė, ar jums yra žinomos jų politinės nuotaikos?

– Man tos nuotaikos žinomos, jos tikrai nėra apibūdinamos vienu žodžiu. Ne paslaptis, rusakalbių bendruomenė dar yra gana imli arba priklausoma nuo tos informacijos, kuri plūsta iš propagandinių kanalų Rytuose. Tačiau neskirstau žmonių pagal tautybes, nes žinau, kad Valstybės saugumo departamento sąrašuose, kuriuose nurodyti asmenys, keliantys pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, yra daugybė lietuviškų pavardžių. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad jo gerovė, jo ateitis šalyje priklauso ir nuo pačios valstybės ateities. Nežinau, kaip gali žmogus, nesvarbu, kokios tautybės būtų, linkėti blogo valstybei, kurioje jis pats gyvena? Tada logiškiausias žingsnis tokiam žmogui būtų palikti tą valstybę, jeigu žmogus jos nepalieka, vadinasi, jis sieja savo ateitį su tos valstybės ateitimi. Todėl manau, kad tą dialogą su savo žmonėmis mes turime labai branginti. Dar kartą pasikartosiu, visų tautybių žmonės, gyvenantys Lietuvoje, yra mūsų turtas ir mūsų atsakomybė yra elgtis su tuo turtu taip, kad valstybei būtų gerai. Čia kaip brangus muzikos instrumentas, gali stygas nutraukti negrabiais pirštais, bet gali pamėginti pasiekti, kad tas instrumentas skambėtų gražia derme.

– Užsiminėte apie propagandinių kanalų iš Rytų aktyvumą, ar jie kartais nepirmauja prieš jūsų įvardytą dialogą su kitataučiais Lietuvos piliečiais?

– Mes susiduriame su labai rimta konkurencija, kas jau kas, o ta valstybė ištobulino ir demagogijos, ir propagandos meną, atsiprašau už palyginimą, bet P. J. Goebbelsas (nacistinės Vokietijos propagandos ministras – A. D.) galėtų tik pavydėti. Be abejo, turime rimtą priešininką, rimtą oponentą propagandiniame lauke. Ir tai reikia vertinti labai rimtai. Svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais. Tik tokiu būdu mes galime padėti jiems natūraliai integruotis į mūsų visuomenę.