Dešimtmečius tik diskutuodama Lietuva taip ir nesugebėjo prie Baltijos jūros įsirengti nė vieno papildomo uosto, neskaičiuojant Būtingės plūduro, kuris "padovanotas" užsieniečiams.

Nesugebame atstatyti

Uostų statybos projektų Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo būta pačių įvairiausių. Daug kalbėta apie giliavandenio arba tiksliau "Baltmax" uosto statybos iš pradžių ties Melnrage, vėliau – ties Butinge, o dabar vėl ties Melnrage.

Ne mažiau tuo pat metu burna aušinta ir dėl Šventosios uosto atkūrimo. Netgi imtasi veiksmų, kurie šiandien kritikuojami. Šventosios uostas vadinamas pasaulio rekordininku, nes po rekonstrukcijos ir atidarymo sugebėjo funkcionuoti tik vieną parą. Netgi į atidarymą atplaukę laivai nebegalėjo iš jo išplaukti.

"Sprendimas atkurti Šventosios uostą be molų buvo visiška katastrofa, nesupratimas, ką ir kaip reikia daryti. Jūra iš to pasijuokė. Šiandien Šventosios kanalą vėl galima perbristi", – pastebėjo dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, jau ne pirmą kartą dėl Šventosios uosto pašiepiantis savo pirmtaką Eugenijų Gentvilą.

"Baltmax" statybos ar Šventosios uosto atstatymas – dideli projektai, kuriems reikia sukaupti lėšų. Tačiau pastarieji dešimtmečiai įrodė, kad Lietuva nesugeba įvykdyti ir nedidelių uostų statybos projektų. Į begalinius ginčus įklampintos žvejų uostų statybos pajūryje. Profesorius Rimas Žaromskis dėl to "pipirų išrašė" pajūrio savivaldybių valdžioms.

Klaipėdos rajono savivaldybė kaip "kipšas kryžiaus" bijo žvejų uostelio statybos Karklėje, nors tam yra ir sąlygos, ir galimi statytojai, ir pinigai iš Žuvininkystės fondo. Galbūt Klaipėdos rajono valdžia negali pamiršti "prisvilusio blyno" Drevernoje. Už ES pinigus buvo pastatytas uostelis, bet pamiršta pasirūpinti jo laivybos kanalu.

Vieninteliu sėkmingu uostų statybos Lietuvoje projektu galime laikyti Klaipėdos uosto plėtrą. Taip pat sėkmingu projektu laikomas ir privačios iniciatyvos dėka Mingės (Minijos) kaime įkurtas jachtų uostelis.

Tokios ir panašios mintys buvo teigiamos Klaipėdoje surengtoje Šventosios uosto statybos pradžios 90 metų minėjimo konferencijoje.

Bus ar ne ES parama?

Kokios galimybės šiandien atkurti Šventosios uostą? Viltys negali didelės. A.Vaitkus teigė, kad šio uosto statybos nėra įtrauktos į preliminarų 2014–2020 metų ES finansuojamų objektų sąrašą.

Ar tai reiškia, kad Šventosios uosto atstatymo galimybės jau praleistos?

Šventosios uosto statybai pinigai buvo numatyti. Tačiau Susisiekimo ministerija, kuriai tuomet vadovavo Eligijus Masiulis, juos skyrė kitoms reikmėms. Realiai tuomet dar nebuvo pasirengta šio uostelio statybai.

Tik šiemet lapkričio mėnesį Uosto direkcijos užsakymu bus baigtas rengti Šventosios uosto akvatorijos statybos techninis projektas.

A.Vaitkus pasisako už būtinybę kuo greičiau imtis statybų. Jo nuomone, jau kitais metus būtų galima pradėti statybos darbus. Viliamasi, kad ES parama Šventosios uostelio statybai bus skirta.

Apgailestaujama ir to dėl, kad delsiant statybas, situacija Šventojoje pasikeitė ne uosto naudai. Anksčiau buvo suformuotas 40 hektarų žemės prie Šventosios uosto akvatorijos sklypas. Dabar jis yra ištirpęs iki 8 hektarų.

Šventosios uosteliui atstatyti buvo planuotas maždaug 200 mln. litų finansinis poreikis. Apie 80 proc. jos būtų skirta molams įrengti. A.Vaitkaus teigimu, buvo ieškoma galimybių, kur būtų galima sutaupyti. Manoma, kad atstatant Šventosios uostą būtų galima „sutilpti“ į 150 mln. litų sumą.

Apie 137 mln. litų šio uostelio atstatymui kartu su ES parama skirtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nuo 12 iki 18 mln. – privatus verslas ir apie 20 mln. – Palangos miesto savivaldybė.

Šventosios uostas būtų atviras žmonėms ir taptų tarsi šio miestelio tęsiniu, puikia traukos vieta. A.Vaitkaus nuomone, atstatyti Šventosios uostelį būtina kuo greičiau.

"Šventosios uostas jau dabar yra nemenkas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos galvos skausmas. Buvo įrengta infrastruktūra, kuri nenaudojama. Jai apsaugoti ir išlaikyti tenka skirti pinigų", – konstatavo A.Vaitkus.

Reikia keisti įvaizdį

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas teigė, kad Šventosios uostas bus socialinis projektas, kurį visada reikės kam nors išlaikyti.

"Vien iš jachtų išlaikyti tokio uosto, koks planuojamas Šventojoje, neįmanoma. Esame numatę uoste komerciją – galimybę priimti nedidelius ro ro laivelius", - teigė V.Paulauskas.

Preliminariai vertinta, kad Šventosios uoste tilptų apie 500 jachtų. Pagal šios dienos gyvenimo sąlygas, visiškai jachtomis šis uostelis būtų užpildytas ne anksčiau kaip 2030 metais.

V.Paulauskas naujai Lietuvos pajūrio vietai pristatyti net sugalvojo šūkį „Auksinio smėlio uostas“. Bet tik tam, kad į šį uostą būtų pritraukta kuo daugiau užsieniečių jachtų.

"Jei į uostą per metus atplaukia 5–7 tūkstančiai svečių jachtų, jis gyvena gerai", – pastebėjo V.Paulauskas,
analizavęs Marselio jachtklubų veiklą.

Tikėtis tokio srauto jachtų Šventojoje nerealu, nebent, kaip pastebėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius Ramūnas Povilanskas, Šventosios miestelio "Paršelio rojaus" įvaizdis būtų pakeistas į SPA ir gydymo centrų veiklą.

Tiek profesorius V.Paulauskas, tiek gamtos mokslų daktaras Rimas Žaromskis įžvelgia nemažai rengiamo Šventosios uosto įplaukos kanalo projekto trūkumų dėl navigacinių įplaukos kanalo sąlygų, kai plaukiant į uostą laivams teks „daryti posūkius“.

Nepaisant to, siūlyta pradėti statyti uostą, nes Lietuvoje lengviau ką nors pastatyti, o po to taisyti, nei įsivelti į ginčus ir, laukiant geriausio varianto, nieko nepradėti, kaip jau ne kartą buvo.