Klaipėdiečiai mėgsta Girulių mišką.

„Mieste yra vėjas, o čia šilta ir gera“, – sakė kalbinta praeivė.

„Turiu savo trasą, nes vaikščioti reikia. Smagu čia, žmonių yra ir takelis yra“, – sakė kita kalbinta praeivė.

Girulių mišką klaipėdiečiai apgynė prieš trejus metus, tuomet kovojo prieš geležinkelių plėtrą. Tai turėjo būti transeuropinio geležinkelio ruožo plano dalis. Geležinkelio kelio plano plėtrai norėta paaukoti iki 50 hektarų miško.

„Žmonės dažnai per emocinę prizmę pagrindžia reikalingumą, su kuo labai lengva būna diskutuoti oficialioms institucijoms. Reikia mokslinio pagrindimo, kodėl tas miškas yra svarbus“, – teigė Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Gasiūnaitė.

Kad į Girulių mišką nebūtų kėsintasi vėl, mokslininkai jį tyrė dvejus metus. Atvira plynė primena Kuršių neriją. Mokslininkai šią vietą vadina smėlyno buveine. Smėlis čia atkeliavo XVI amžiaus viduryje, kai miškas buvo iškirstas ir mediena išgabenta svetur arba panaudota laivams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manoma, kad tokia plynė galėjo būti net iki 8 kilometrų nuo jūros pločio. Pustomas smėlis veikia vienaip miestiečių gyvenimą, iš kitos pusės veikia ir uosto funkcionavimą. Būdavo, kad užpustydavo Klaipėdos sąsiaurį“, – pasakojo tyrimo vadovas Robertas Staponkus.

Kad pustomas smėlis nekeltų grėsmės miestui ir uostui, nutarta atsodinti mišką. Tuo rūpinosi girininkija ir pirklių sąjunga. Už medžių kirtimą grėsė baudos, draudžiama vaikščioti kopomis ar skinti augalus. Yra ir kita miško buveinė – Vakarų taiga.

Tokioje nedidelėje teritorijoje turime tokią įvairovę.

„Gūdžiau, vėsiau. Kitas aspektas – turi būti laidus dirvožemis, jis turi būti laikinai apsemiamas. Ši vieta yra viena šlapesnių Girulių miško dalių“, – sakė R. Staponkus.

Taiga – tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Taiga nėra reta buveinė Lietuvoje, bet ši yra mieste ir medžiai – įvairaus amžiaus. Viena pušis yra 3 m ir 33 cm pločio – pušiai apie 200 metų.

Girulių miške formuojasi dar viena buveinė – sausieji ąžuolynai. Mokslininkai neslepia, kad Girulių miškas stebina įvairove.

„Mes turime Vakarų taigą, praėjome smėlyno taigą ir turime pelkėtus lapuočių miškus – pelkynus. Tokioje nedidelėje teritorijoje turime tokią įvairovę. Buveinių čia yra daug. Trečdalis teritorijos yra buveinės“, – akcentuoja R. Staponkus.

„Išvada aiški, kad šiai teritorijai reikia suteikti gamtosaugos statusą. Tai turėtų būti kraštovaizdžio draustinis. Visa veikla turėtų būti derinama su šiuo statusu“, – sakė Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Oleninas.

Mokslininkų išvados pateiktos Klaipėdos valdžiai. Teigiama, kad pati galėtų čia draustinį įsteigti. Kitas, Smeltės botaninis draustinis – saugomas valstybės.