- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Girulių miškas galėtų tapti pirmuoju savivaldybės saugomu draustiniu. Taip reikia daryti todėl, kad mokslininkai nustatė – šis miškas ypatingas. Vienoje teritorijoje yra ir smėlynai, ir pelkynai, ir net Vakarų taiga. Girulių miškas miestą ir uostą saugo nuo pustomo smėlio, praneša LNK.
Klaipėdiečiai mėgsta Girulių mišką.
„Mieste yra vėjas, o čia šilta ir gera“, – sakė kalbinta praeivė.
„Turiu savo trasą, nes vaikščioti reikia. Smagu čia, žmonių yra ir takelis yra“, – sakė kita kalbinta praeivė.
Girulių mišką klaipėdiečiai apgynė prieš trejus metus, tuomet kovojo prieš geležinkelių plėtrą. Tai turėjo būti transeuropinio geležinkelio ruožo plano dalis. Geležinkelio kelio plano plėtrai norėta paaukoti iki 50 hektarų miško.
„Žmonės dažnai per emocinę prizmę pagrindžia reikalingumą, su kuo labai lengva būna diskutuoti oficialioms institucijoms. Reikia mokslinio pagrindimo, kodėl tas miškas yra svarbus“, – teigė Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Gasiūnaitė.
Kad į Girulių mišką nebūtų kėsintasi vėl, mokslininkai jį tyrė dvejus metus. Atvira plynė primena Kuršių neriją. Mokslininkai šią vietą vadina smėlyno buveine. Smėlis čia atkeliavo XVI amžiaus viduryje, kai miškas buvo iškirstas ir mediena išgabenta svetur arba panaudota laivams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Manoma, kad tokia plynė galėjo būti net iki 8 kilometrų nuo jūros pločio. Pustomas smėlis veikia vienaip miestiečių gyvenimą, iš kitos pusės veikia ir uosto funkcionavimą. Būdavo, kad užpustydavo Klaipėdos sąsiaurį“, – pasakojo tyrimo vadovas Robertas Staponkus.
Kad pustomas smėlis nekeltų grėsmės miestui ir uostui, nutarta atsodinti mišką. Tuo rūpinosi girininkija ir pirklių sąjunga. Už medžių kirtimą grėsė baudos, draudžiama vaikščioti kopomis ar skinti augalus. Yra ir kita miško buveinė – Vakarų taiga.
Tokioje nedidelėje teritorijoje turime tokią įvairovę.
„Gūdžiau, vėsiau. Kitas aspektas – turi būti laidus dirvožemis, jis turi būti laikinai apsemiamas. Ši vieta yra viena šlapesnių Girulių miško dalių“, – sakė R. Staponkus.
Taiga – tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Taiga nėra reta buveinė Lietuvoje, bet ši yra mieste ir medžiai – įvairaus amžiaus. Viena pušis yra 3 m ir 33 cm pločio – pušiai apie 200 metų.
Girulių miške formuojasi dar viena buveinė – sausieji ąžuolynai. Mokslininkai neslepia, kad Girulių miškas stebina įvairove.
„Mes turime Vakarų taigą, praėjome smėlyno taigą ir turime pelkėtus lapuočių miškus – pelkynus. Tokioje nedidelėje teritorijoje turime tokią įvairovę. Buveinių čia yra daug. Trečdalis teritorijos yra buveinės“, – akcentuoja R. Staponkus.
„Išvada aiški, kad šiai teritorijai reikia suteikti gamtosaugos statusą. Tai turėtų būti kraštovaizdžio draustinis. Visa veikla turėtų būti derinama su šiuo statusu“, – sakė Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Oleninas.
Mokslininkų išvados pateiktos Klaipėdos valdžiai. Teigiama, kad pati galėtų čia draustinį įsteigti. Kitas, Smeltės botaninis draustinis – saugomas valstybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Šį savaitgalį didžiosios atliekos bus surenkamos šiaurinėje Klaipėdos dalyje
Tęsiamas didžiųjų atliekų surinkimas iš Klaipėdos miesto gyventojų kiemų. ...
-
Uostamiestyje sugrąžins senuosius gatvių pavadinimus?8
Klaipėdos savivaldybė dar laukia oficialaus sprendimo iš vadinamosios desovietizacijos komisijos, kuri jau patvirtino savo išvadas dėl šalintinų sovietinių ženklų uostamiestyje. Turės būti nuimta memorialinė lenta Antanui Venclov...
-
Klaipėda dar kartą paskelbė Atgimimo aikštės atnaujinimo konkursą5
Atgimimo aikštės Klaipėdos centre rekonstrukcijos konkursas šią savaitę paskelbtas antrą kartą – pirmasis nutrauktas sulaukus dalyvių pastabų ir nutarus keisti jo sąlygas. ...
-
Klaipėdoje perlaidojami krašto prijungimui prie Lietuvos vadovavusio J. Budrio palaikai
Klaipėdoje penktadienį bus perlaidoti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai. ...
-
Per lygiadienį Juodkrantėje bus sudegintos nendrių skulptūros, ugnis liepsnos ir Vilniuje1
Pasitinkant lygiadienį Juodkrantėje penktadienio vakarą bus sudegintos pavasarį menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, Vilniuje vyks ugnies ir šviesų renginys. ...
-
Nemaloniems kvapams suvaldyti „Klaipėdos vanduo“ diegia inovatyvias technologijas4
AB „Klaipėdos vanduo“ siekia užkirsti kelią nemaloniems kvapams sklisti. Šiam tikslui įgyvendinti pastaraisiais metais į modernios įrangos įsigijimą buvo investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Ateityje bendrovė ir toliau taiky...
-
Dviračių laikyklos skatina keisti keliavimo įpročius3
Dviračių laikyklomis vadinami nameliai Rumpiškės kvartale moko klaipėdiečius ne tik tvarkingai dalintis visiems gyventojams skirtomis patalpomis. Naudodamiesi jais kvartalo gyventojai išgyvena ir bendruomeniškumo pamokas. ...
-
Lenktynės Taikos prospekte: greičiausiai atvažiavo autobusu
Pagrindinę miesto gatvę, kartais vadinamą Klaipėdos stuburu, įveikti galima keliais būdais. Kuris greičiausias? Tai vakar siekta išsiaiškinti žaismingų, bet kartu rimtų lenktynių metu, keliaujant Taikos prospektu skirtingais judėjimo ...
-
Prasidėjo kelio Plungė–Vėžaičiai remontas1
Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami pro Vėžaičius į Plungę. Dalis asfalto dangos jau nuimta, kelininkai ruošiasi asfaltuoti keturių kilometrų ruožą, eismą riboja šviesoforai. ...