Šiuo metu Klaipėdos uoste galioja patys griežčiausi kada nors uoste buvę aplinkosauginiai reikalavimai dėl ko negali būti valoma Malkų įlanka. 

Nėra tyrimų laboratorijos

Dabartinis uosto aplinkosaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 galioja nuo 2011 metų. Jis sutrikdė uosto akvatorijos valymus ir grunto gabenimus į jūrą. Nuo 2011 metų įvestas papildomas tiriamas uosto grunto taršos elementas – tributilo alavas.

Prieš vykdant gilinimus ištirtį jį yra sunku. Lietuvoje nėra ne vienos laboratorijos, kuri galėtų nustatyti šio junginio koncentracijas. Paimtus mėginius tenka siųsti į užsienio šalis. Tai brangiai kainuoja ir užima nemažai papildomo laiko. Dėl šio elemento tyrimo neretai stringa uosto valymas.

Kad kaskart nereikėtų imti mėginius, siūloma sudaryti tokią tvarką, kad valymui užtektų išimti leidimą vieną kartą per metus visam uostui valyti pagal statistinius taršos rezultatus. Tai uosto valymą padarytų gerokai operatyvesniu. Dabar būna atvejų, kai po audrų uostas pastebimai užneštas, o valyti jo negalima kol neištirti grunto mėginiai

Agresyvūs laivų dažai

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu,  tributilo alavo yra įvairiose uosto vietose, tačiau didžiausia jo koncentracija Malkų įlankoje ir prie Klaipėdos laivų remonto. Ši medžiaga vandenyje atsirado anksčiau laivams dažyti naudojant laivų korpusus agresyvesnius dažus. Dabar tie dažai uždrausti pasauliniu mastu ir Klaipėdos uoste nebenaudojami – naujų taršos šaltinių nebėra, tačiau ir senieji neišnyko.

Uosto direkcija su Aplinkos ministerija pasiekė kompromisą, kad gerokai sugriežtinti tributilo alavo koncentracijos reikalavimai iki 0,06 miligramų kilograme uoste būtų įvesti nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Iki to laiko būtų tikslinga išvalyti uostą, kad tributilo alavas jau nebebūtų kliūtimi.

Kita uosto problema, kad faktiškai kiekvieną kartą, kai Uosto direkcija rengiasi valyti prieš gaunant leidimą tai daryti reikia imti mėginius.

Nebūtų galima gilinti

Didžiausia problema yra tai, kaip išvalyti Malkų įlanką, kur tributilo alavo ir kitų sunkiųjų metalų koncentracija dėl Vakarų laivų gamyklos veiklos yra didžiausia uoste.

Dabar užterštas gruntas iš dokų duobių yra siurbiamas ir vamzdynais transportuojamas į aikštelė šalia Smeltės pusiasalio. Čia nusunkiamas vanduo, o pats gruntas dedamas į geotekstilės maišus.

Tačiau iškasti viso grunto iš Malkų įlankos ir sudėti į geotekstilės maišus neįmanoma. Uosto direkcija derasi su Aplinkos ministerija, kad būtų duotas vienkartinis leidimas ištyrus Malkų įlankos gruntą iškasti jį ir išplukdyti į jūros sąvartyną.

Aplinkos ministerija sutiktų, kad išsėmus gruntą iš po dokų duobių būtų atlikta išsami Malkų įlankos gruntų tyrimo studija. Tuomet ir būtų priimtas sprendimas – suteikti ar ne leidimą valant Malkų įlanką leisti išvežti gruntą į jūros sąvartyną. To nepadarius strigtų Malkų įlankos plėtros projektas. Išvalius Malkų įlanką ją numatyta gilinti iki 14 metrų, kad būtų galima priimti „Panamax“ laivus.