Palangos žvejai įsiutę. Pasak jų, miesto valdininkų iniciatyva išvalyti Rąžės upelį per patį žuvų neršto įkarštį lėmė, kad vandens telkinyje nebeliko gyvūnų. Žuvims, kai upė buvo išvalyta, nebeliko kuo misti. Kurorto valdžios atstovai tikino savo klaidos neįžvelgiantys ir esą siekė tik gero. Aplinkosaugininkai taip pat tikino, jog išvalyti Rąžę buvo būtina.

Suardė mitybos grandinę

Palangos žvejai nustėro išvydę kurorto savivaldybės padarytą žalą Rąžėje. Pernai Palangos savivaldybės klerkai nusprendė, jog reikia išvalyti per miestą tekančią upę.

Šiuo metu žvejai tikino matantys valymo padarinius – upėje nebeįmanoma veistis žuvims, mat vandens telkinys valytas neršto įkarštyje.

„Mes patys matėme, kad žuvys neršė ant betoninių sienų. Nepaslėpti ikrai žuvo labai greitai, o tas, kas išsirito, tapo didesnių žuvų maistu, nes nebeliko slaptaviečių“, – pasakojo kurorto žvejas.

Pašnekovas patikino, jog anksčiau Rąžėje buvo galima pagauti įvairių žuvų, tačiau šiuo metu čia žvejoti nebeįmanoma, mat žuvys nebeužklysta, joms nėra mitybos šaltinio.

„Dabar Rąžėje niekas nebežvejoja, nes nebėra nei lydekų, nei ešerių, nei karosų. Ir šiais metais nebebus, nes nerštas jau baigėsi“, – prognozavo palangiškis.

Klerkų darbu pasipiktinęs vyras pabrėžė, jog Rąžėje sutrikdytas ne tik žuvų gyvenimas. Išvalius upės augmeniją, kuo misti nebeturi ir upėje gyvenę vienaląsčiai.

„Įvairūs gyviai, kad ir amebos, maitindavosi dumbliais ir kita augmenija. Dabar to nebeliko“, – pastebėjo kalbintas Palangos žvejas.

Siekė išgelbėti

Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė patikino, jog vykdant šį projektą ji neprisidėjo, upės valymo darbus bei projekto vykdymą prižiūrėjo kurorto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos pavaduotojas Egidijus Balsys.

„Situacija yra tokia, kad buvo atlikti išsamūs mokslininkų tyrimai ir jais remiantis atliktas upės valymas“, – darbų reikalingumu abejoti neleido kurorto ekologė.

Pašnekovė tikino mananti, jog upės nebuvo valoma per žuvų nerštą, tačiau Palangos savivaldybės atstovai informavo, jog Rąžės valymo projektas buvo vykdomas nuo gegužės iki spalio.

Gamtininkų teigimu, karosai paprastai neršia vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, kitos žuvys taip pat laukia, kol sušils vanduo.

Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas E.Balsys patikino, jog upę nuspręsta išvalyti siekiant gerinti vandens ekosistemų būklę bei mažinti teršalų patekimą.

Pasak pavaduotojo, upė buvo gelbėjama ir nuo žmogaus veiklos padarinių – jos krantai buvo tvarkomi želdiniais ir natūraliomis medžiagomis.

„Sutvarkyti vandens telkiniai yra svarbūs rekreaciniu požiūriu Palangos miesto teritorijoms“, – teigė pavaduotojas.

Ilgainiui susitvarkys

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pripažino, jog dėl atliktų valymo darbų žuvų upėje išties galėjo sumažėti. Tikėtina, jog valant upę buvo pažeistos nerštavietės. Tačiau A.Kairys tikino, jog nepataisoma žala negalėjo būti padaryta.

„Gamta viską taip sutvarko, kad negrįžtama žala padaroma labai retai, čia viskas atsinaujina. Mitybinė bazė, buvusi upėje iki jos valymo, atsistatys maždaug per metus ar dvejus“, – nirštančius žvejus ramino A.Kairys.

Direktorius pabrėžė, jog upė buvo išvalyta tik miesto teritorijoje, todėl žuvys nerštavietes veikiausiai rado kitose Rąžės vietose. Panašūs reiškiniai pastebimi ir kituose vandens telkiniuose.

„Išvalius dumblą, į upę patenka daugiau sūraus vandens iš jūros, gėlavandenės žuvys jo nemėgsta, todėl jos galėjo atsitraukti. Toks reiškinys fiksuojamas ir Kuršių mariose, kai pasikeitus vėjo krypčiai ir į marias plūstelėjus jūros vandeniui žuvų būna mažiau“, – aiškino aplinkosaugininkas.

A.Kairys pastebėjo, jog žuvų galėjo sumažėti ir dėl jų rūšių populiacijos cikliškumo, mat periodiškai kai kurių rūšių žuvų populiacija didėja ir mažėja.

Pašnekovas patikino, jog atlikti darbai vertintini teigiamai, nes valymo metu buvo pašalintas įvairiomis nuotekomis užterštas dumblas, kuris taip pat nebuvo tinkamas žuvų nerštui.