Jūrinė dvasia vienija

Jūrininkų vakaro pristatymas pradėtas nuo filmo apie Klaipėdos uosto.

„Kai turėsime 17 metrų gylį visi didžiausi pasaulio laivai galės plaukti į Klaipėdą“, - optimistiškai filme nuskambėjo jūrų kapitono Ričardo Lučkos žodžiai.

Laivo rindos dūžiu Jūrininkų vakarą atsidarė Lietuvos jūrų kapitonų klubo nariai. Juos ir visus klaipėdiečius lietuviškai sveikino Kaliningrado kapitonų asociacijos viceprezidentas Valerijus Mezencevas, kuris džiaugėsi draugyste su Kapitono klubu, dėkojo, kad Klaipėda išsaugojo burlaivį „Meridianas“ – ir jo jaunystės studijų prisiminimų laivas. Jis pastebėjo, kad jūra ir jūrine dvasia vienija skirtingų šalių jūrininkus.

Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios kunigas Andrius Vaitkevičius per Jūros šventę pakvietė visus tradicinei jūrininkų maldai.

Ne tik stačiatikiai, kurie cerkvę Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje išpuošė jūriniais simboliais, bet ir katalikai, evangelikai liuteronai bent per Jūros šventę skiria maldas jūrininkams.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas Jūros šventės pagarbos vertais renginiais laiko anapilin išėjusių jūrininkų paminėjimą prie „Albatroso“ paminklo, Jūrininkų vakarą...

Lietuvos pasididžiavimas

Premjeras Algirdas Butkevičius pats atvyko pasveikinti jūrininkus ir uostininkus. „Klaipėdiečių dėka Lietuva yra jūrinė valstybė, o uostas kasmet didina krovą“, - pastebėjo jis, linkėdamas likti ambicingais ir įgyvendinti didelius projektus, panašius kaip dujų terminalas.

„Klaipėdos uostas stiprina valstybę. Tinkama jūrinė strategija padeda Lietuvai būti sąsaja tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų“, - sveikinimo laiške dėstė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pripažino, kad kasdien jo darbe būna temos susietos su jūra Jūrinis kompleksas, anot R.Sinkevičiaus, pernai į šalies biudžetą įnešė net 684 mln. eurų pajamų. Ministras išskyrė ir Klaipėdą kaip ypatingą – jūrinės dvasios miestą.

„Lankantis kituose regionuose esu išgirdęs nusistebėjimą, kad Lietuva maža valstybė turi tiek daug jūrinės dvasios“, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uostas šiemet tapo lyderiu tarp Baltijos valstybių, ko anksčiau niekada nebuvo. A.Vaitkus pastebėjo, kad tai visų uosto kompanijų, Lietuvos jūrinio komplekso nuopelnas, puikus valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

Jūrininkų ir uostininkų įvertinimai

Kasmet per Jūrininkų vakarą teikiami apdovanojimai. Aukščiausias transporto srities apdovanojimas – jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis įteiktas pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo 1990-1996 metų susisiekimo ministrui Jonui Biržiškiui. Jis išsaugojo Lietuvos transporto laivyną, padėjo pagrindus atkurti Klaipėdos uostą.

Toks pats medalis įteiktas Aloyzui Kuzmarskiui – ilgamečiam Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentui. Jo nuopelnas ir tai, kad buvusio medienos kombinato krovai nepritaikytoje teritorijoje sukūrė pirmąją šalyje privačia krovos kompaniją „Bega“.

Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklais apdovanoti Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius, Uosto direkcijos atstovas Audrius Augustinavičius, Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, laivų remontininkas Jonas Zakas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojo garbės ženklu apdovanotas šios įstaigos teisės departamento vadovas Linas Rudys. Ministro pirmininko A.Butkevičiaus padėkos raštai įteikti jūrininkams Žydrūnui Naujokui, Viliui Kauniečiui, Samuilui Vindergauzui. Susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus padėkos raštais apdovanoti jūrininkai Henrikas Žalandauskas ir Vytautas Marcinkevičius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A.Vaitkus padėkos raštai įteikti šios institucijos Plėtros skyriaus projektų vadovui Gediminas Sakučiui ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos padalinio vadovui Andriui Kairiui.

Ženklais „Jūros veteranas“ apdovanoti Vytautas Dvarionas ir Večislavas Saniukas. Visus sužavėjo V.Dvariono sukurta ir paties atlikta daina apie jūrą.