Pasyvus Palangos tiltas

Palangoje esantis 470 m ilgio tiltas į Baltijos jūrą yra viena populiariausių turistų lankomų vietų Lietuvoje. Visi srautai Palangos J.Basanavičiaus gatve veda į vieną tašką - jūros tiltą.

Jūrų tiltą, primenantį šiandieninį, Palangoje turime nuo 1882 m., pradžioje ir kaip pėsčiųjų tiltą, ir kaip plytų eksporto krantinę. Nuo 1892 m. Palangos tiltas buvo skirtas tik pėstiesiems. Jo statybomis XIX a. rūpinosi grafas Juozapas Tiškevičius.

Palangos tiltas pergyveno keletą įdomesnių momentų. Ant jo yra buvusi įrengta pastogė žmonėms pasislėpti nuo lietaus, bėgiai, kuriais ne sezono metu veždavo plytas, o vasarą vagonėliais - turistus. Nuo 1932 metų ant tilto veikė kavinė ir kioskas, o prie pat tilto - modernus restoranas. Ant tilto netgi buvo įrengtas tramplinas nuo kurio buvo galima šokinėti į jūrą.

Per sovietmetį gerokai apleistas Palangos jūrų tiltas iš esmės atnaujintas 1991-1997 m. Tuomet ant tilto buvo įrengta prieplauka nedideliems laivams ir keturios aikštelės žvejams. Bet didesnė turistinė laivyba prie Palangos jūros tilto taip ir neišsilingavo. Tiltas sunkiai pritaikytas švartuoti laiveliams.

Ant Palangos jūros tilto būta visko - ir tragedijų, kai vienas telšiškis sąmoningai nuo tilto nuvažiavo su mašina į jūrą, ir susidūrimų su sugedusių jūrų laivu „Seines“, kai šis per audrą taranavo tiltą, ir padegimų.

Galima teikti, kad Palangos jūrų tiltas yra pasyvus. Ant jo neteikiamos paslaugos. Nors buvo noras ant tilto galo pastatyti restoraną. Tam pinigus ketino skirti verslininkai.

Bet Palangos tiltas taip ir liko skirtas tik vaikščioti žmonėms. Ir tai yra daug, nes nuo Palangos jūros tilto atsiveria puikūs pajūrio vaizdai, ne vienas ant jo yra palydėjęs į jūrą nusileidžiančią saulę.

Ant tilto – žuvų rūkyklos

Žymiai aktyvesnis jūrų tiltas yra Vokietijos Riugeno saloje. Panašiame į Palangą Binzo kurorte. Jis trumpesnis - 370 m ilgio. Bet ant tilto įrengtas ne tik restoranas, bet ir daugybė žuvų rūkyklų ir kioskelių.

Vokiečiai nesidrovi čia pat ant istorinio tilto valgyti sumuštinį su šviežiomis žuvimis. Tai darydami jie turi saugotis nuo žuvėdrų, kurios tik ir taikosi netgi rūkytos žuvies kąsnelį išlupti iš rankų.

Šis jūros tiltas statytas 1906 m. Audros ir ledai jį kelis kartus visiškai sunaikino, bet kaskart jūros tiltas vėl atstatomas, pastarąjį kartą – 1998 m.

Šį tiltą, kaip įžymybę turistiniuose maršrutuose į Riugeno salą pristato ir Lietuvos turizmo agentūros.

Prie tilto yra įrengta pramoginių laivų prieplauka. Iš jos laivai plukdo turistus apžiūrėti kreidinių Riugenos salos pakrančių.

Lenkai nenori mokėti

Išskirtinis jūrų tiltas, vadinamas molu, yra Lenkijos Sopoto kurortinėje vietovėje. Jis ilgesnis už Palangos tiltą. Sopoto jūros tilto (molo) ilgis 511 m, iš jų Gdansko įlankos dalyje - 458 m.

Jis pakankamai senas. Pirmieji 32 tilto (molo) metrai buvo pastatyti dar 1827 m. Iš pradžių jūrų tiltas buvo skirtas išskirtinai tik laivams švartuoti.

Sopoto jūros tiltas (molas) yra bene vienintelis Baltijos jūroje sezono metu apmokestintas tokio tipo objektas. Bilietas patekti ant jūros tilto suaugusiam žmogui kainuoja 8 zlotus (apie 1,9 eurus), vaikui - 4 zlotus (apie 0,95 eurus).

Sopoto jūros tilto (molo) dalimi laikoma ir įrengta pramoginių laivų prieplauka. Ant molo yra suvenyrų ir buriuotojų parduotuvė, kavinė. Nuo molo plaukioja keltas į Hel pusiasalį, kuris skiria Gdansko įlanką nuo Baltijos jūros.

Kaip tik šiomis dienomis Lenkijoje buvo surengta apklausa dėl to, ar Sopoto jūrų tiltas turėtų būti apmokestinamas. Už tai, kad šis tiltas būtų apmokestintas pasisakė tik 7 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų iš 3255. Net 37 proc. lenkų teigė šio tilto nelankantys, nes tam gaila pinigų. Dar 49 proc. teigė, kad tiltą lanko ne sezono metu, kai už jį nereikia mokėti. Dalis komentaruose teigė, kad sutiktų mokėti už tiltą, bet ne daugiau kaip 2 zlotus (apie 40 eurocentų).

Birželio pradžioje, kai lankėmės prie Sopoto tilto, prie penkių kasų, kur parduodami bilietai patekti ant tilto lūkuriavo vos du žmonės.