Statusas: Mažoji Lietuva pripažinta etnografiniu regionu, kurio ribos nustatytos jau seniai.
Pasaulio atlasas. Lietuva. "Pradai" (1999 m.) nuotr.

Mažoji Lietuva tapo etnografiniu regionu, kuriam priklausys iki šiol Žemaitija vadintos Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybės. Mažoji Lietuva buvo laikoma tik istorine teritorija.

Rekomendavo akademikai

Neseniai nuspręsta, kad Mažoji Lietuva yra verta tapti etnografiniu regionu.

"Tariantis su specialistais išryškėjo daug klausimų. Mažoji Lietuva labiau žinoma kaip istorinis pavadinimas. Todėl etnokultūrinio, o ne etnografinio regiono pavadinimas atrodė priimtinesnis", – apie pavadinimo suteikimą pasakojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė Asta Pangonytė.

Tačiau prieš pat priimant sprendimą buvo gauta Lietuvos mokslų akademijos išvada, kuri paskatino specialistus kraštui suteikti etnografinio regiono statusą.

Terminą vartojo seniai

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys teigė, kad Mažosios Lietuvos terminas mokslininkų vartojamas jau seniai, o žemėlapiuose buvo žymimos šio regiono ribos.

"Tai daugiau techninis džiaugsmas, nes visi, susiję su etnine kultūra, šių apylinkių kitaip ir neįvardydavo – tik Mažąja Lietuva. Skirtumas tik tas, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija dabar tai įteisino", – aiškino V.Jocys.

Regionų požymiai labai skirtingi – vienur dominuoja kalba, kitur architektūra, folkloras. Todėl visus kaltinimus, esą tarmė yra beveik išnykusi ir Mažoji Lietuva daugiau istorinis regionas, specialistas akimirksniu atrėmė.

"Šiose apylinkėse yra gausu reiškinių, bylojančių apie regiono gyvumą ir savitumą", – pabrėžė V.Jocys.

Puoselėja tradicijas

Šilutės kultūros ir pramogų centro vadovės Jūratės Pancerovos teigimu, nepaisant to, kad vokiečių valdymo metais daug lietuvininkų buvo priversti pasitraukti, o į šias žemes atklydo gyventojai iš kitų regionų, jų vaikai save suvokia kaip šio krašto gyventojus ir tradicijų puoselėtojus.

"Tarmių metai atskleidė, kiek daug jaunų žmonių, kurių tėvai nėra šio regiono vaikai, puoselėja Mažosios Lietuvos tradicijas, saugo jas. Tie žmonės laiko save Mažosios Lietuvos dalimi", – patikino pašnekovė.

Šilutiškė pabrėžė, kad krašto paskelbimas etnografiniu regionu suteiks galimybę save tiksliai identifikuoti, nesukeliant nereikalingų diskusijų.
2015-ieji bus skelbiami Etnografinių regionų metais, todėl Mažosios Lietuvos gyventojams buvo itin svarbu įtvirtinti savo regiono pavadinimą ir kitus metus pasitikti aukštai iškelta galva.

Skiriasi nuo žemaičių

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys pritarė, jog Mažosios Lietuvos paskelbimas etnografiniu regionu yra svarbus įvykis.

"Dažnai Klaipėdos kraštą buvo bandoma sieti su žemaitišku etnokultūriniu regionu, nors skirtumų esama", – pastebėjo J.Genys.

Mažosios Lietuvos paskelbimas etnografiniu regionu svarbus ir kultūriniu, ir ekonominiu požiūriu.

"Kultūrininkams, siekiantiems išsaugoti kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, tai yra be galo svarbu, kadangi atsiranda galimybė plačiau kalbėti apie Klaipėdos regiono vertybes ir istoriją", – pabrėžė J.Genys.