Už mokamas paslaugas gydymo įstaigos pernai uždirbo gerokai daugiau nei prieš krizę. Ar tai reiškia, kad gąsdinimai apmokestinti gydymą atsipirko su kaupu?

Krizė ligonines aplenkė?

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia vis daugiau pacientų skundų dėl reikalaujamų priemokų ar priemonių pirkimo gydymo įstaigose.

Per sunkmetį Lietuvos gydymo įstaigoms kelis kartus buvo sumažinti įkainiai už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiuo faktu kaskart argumentuoja gydymo įstaigų vadovai, paklausti apie įsigalėjusias priemokas už gydymą.

Vis dėlto valdžios žirklės nesutrukdė kai kurioms ligoninėms ir sveikatos priežiūros centrams užsidirbti daugiau pinigų nei prieš krizę. Tai aiškėja iš Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų ataskaitų.

Nors iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pernai gydymo įstaigos gavo mažiau pinigų nei užpernai, tačiau už mokamas paslaugas gautos sumos gerokai solidesnės nei nuostoliai.

Gal gydymo įstaigų ketinimai valdžios nesumokėtus pinigus užkrauti ant pacientų pečių atsipirko su kaupu?

Kai kurios ligoninės net griebėsi gudrybių – viešai pateikia informaciją apie realų paslaugų apmokėjimą. Tam, kad pacientai neklausinėtų apie priemokas.

Uždirbo daugiau

Pernai iš aštuonių savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų už mokamas paslaugas mažiau nei 2008 metais gavo tik dvi – Greitosios medicinos pagalbos stotis ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė.

Likusios gydymo įstaigos džiaugiasi praėjusius metus baigusios pelningai.

Klaipėdos universitetinė ligoninė nurodo, kad 2008 metais už mokamas paslaugas gavo per 1,5 mln. litų. Pernai ši suma buvo apie 2 mln. litų.

Klaipėdos vaikų ligoninė prieš porą metų uždirbo per 528 tūkst. litų, o pernai – daugiau nei milijoną.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras nurodė, kad lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumažėjo 0,6 proc., o štai už mokamas paslaugas padidėjo beveik 26 proc.

Senamiesčio sveikatos priežiūros centras, palyginti su užpernai, už mokamas paslaugas gavo 48 tūkst. litų daugiau.

Padidėjo kainos

"O jūs internete studijuojate ataskaitas? Labai teisingai, ir toliau taip darykite", – klausimas apie už mokamas paslaugas gautas pajamas suerzino Senamiesčio sveikatos priežiūros centro vyriausiąją gydytoją Loretą Žilinskienę. – Jūs ir įstatymus pastudijuokite, tada žinosite kodėl".

L.Žilinskienė paaiškino, kad pernai net porą kartų sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinti mokamų paslaugų įkainiai už medicinos komisijas, tyrimus, stomatologines paslaugas. Iki tol jų kainos ilgą laiką nedidėjo.

Pasiteiravus nuomonės apie kainų pakėlimą per sunkmetį, vadovė reagavo: "O pernai buvo krizė? Kainos galėjo būti ir didesnės, tačiau ne visos įstaigos jas pakėlė".

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės, padidinti įkainiai prisidėjo prie to, kad pernai už mokamas paslaugas gauta 116 tūkst. litų daugiau.

Maisto ruošimas Slaugos ligoninės sąskaitą papildė 370 tūkst. litų. Užsidirbti taip pat padėjo įrengtos mokamos palatos, turėjusios nemažą paklausą tarp mažųjų ligonių. Už jas gauta 60 tūkst. litų.

Ne pelnas, o pajamos

"Žodis "uždirbti" netinka. Ataskaitoje parodomos pajamos, o ne pelnas. Iš pajamų dar išbraukiamos išlaidos", – tvirtino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Pernai KUL uždirbo 3 mln. litų. Pasak V.Janušonio, kai ligoninės biudžete cirkuliuoja apie 100 mln. litų, tai 3 mln. litų pelno – smulki suma.

Iš jų apie milijonas litų gauta už įvairius tyrimus – ligoninė yra sudariusi sutartis su 57 įmonėmis bei įstaigomis.

750 tūkst. litų surinkta už šias mokamas paslaugas: plastinės chirurgijos, abortus, slaugos ir palaikomojo gydymo, masažų, odontologijos. Panaši suma uždirbta už keturių bufetų, kirpyklos, transporto nuomą ir kita.

Po 200 tūkst. litų gauta už mokslinius darbus bei studijas, taip pat už mokamas paslaugas ir užsieniečių gydymą. Pastarųjų pernai sulaukta daugiau nei ankstesniaisiais metais.

"Stengiamės išgyventi: kai kur nors trūksta, tenka ieškoti, iš kur paimti. Tokia vadyba", – reziumavo V.Janušonis.

Taktika: Klaipėdos apskrities ligoninė "atsakymą" apie priemokas nusprendė patalpinti interneto svetainėje.

Prakalbo apie gudravimą

TLK direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vaina pabrėžė, kad visoje šalyje nustatyti vienodi įkainiai, pagal kuriuos valstybė sumoka už suteiktas gydymo paslaugas.

Bet vienos gydymo įstaigos išsiverčia, o kitos kažkodėl ima priemokas, pastebėjo Ligonių kasų atstovas.

"Įdomu, kaip ligoninė pagrindžia ir apskaičiuoja, kad išlaidos už kokį chalatą ar echoskopiją yra didesnės, nei sumokame?" – stebėjosi R.Vaina, sužinojęs apie KAL taktiką.

Pasak TLK pavaduotojo, paprašytos gydymo įstaigos nesugebėjo įrodyti, kad išlaidos yra didesnės, nei valstybės mokama kaina už suteiktas paslaugas.

Socialiai draustas žmogus primokėti turi tik tuo atveju, jei pageidauja geresnio gydymo, nei siūloma valstybės kompensuojama paslauga.

"Kartais gydytojai piktnaudžiauja ir neinformuoja, ką žmogus gali gauti nemokamai, o tik pateikia būtinų nusipirkti priemonių sąrašą, kartais – net su pagrasinimais. Informacija apie alternatyvą, geresnes paslaugas neturėtų tapti reketu", – konstatavo R.Vaina.

Papildyta

Valstybinės ligonių kasos primena, kad išgirdus siūlymą susimokėti, galima paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų įrodyti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Jeigu atsakymo nepavyksta gauti, teritorinės ligonių kasos pacientams padės aiškinantis, ar būtina konkrečiu atveju mokėti.

Įteisinti tik keli mokėjimo atvejai. Kai pacientai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jų kainą apmoka patys.

Mokėti taip pat tenka, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų bei paskesniais šio įsakymo pakeitimais, pacientas sumoka už paslaugas, numatytas šiame sąraše. Pavyzdžiui, už hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti civilinį ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą bei implantavimą ir keletą kitų paslaugų.

Iš paciento gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikros konsultacijos, tyrimo arba procedūros, pats pageidauja skubiau tai gauti.

Taip pat pacientui gali tekti mokėti už paslaugas, kai sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai dėl lėšų trūkumo negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų, o apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas skubiai gauti paslaugą, sutinka pats už ją mokėti.

Gydymo įstaigose visų teisėtai papildomai apmokamų paslaugų kainas privaloma skelbti pacientams gerai matomose vietose, pacientus gydymo pradžioje būtina įspėti apie visas mokamas paslaugas ir patarnavimus, kad pastarieji turėtų galimybę apsispręsti, ar už juos norėtų mokėti.