Poilsiautojai gali nesibaimindami įvairių bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų mirkti ties Klaipėda esančioje jūroje, nes jos vandens kokybė atitinka higienos normas, jo kol kas neužteršė ir dumbliai.

„Nors kasmet tokiu metu jūra jau pažaliuoja, sužydi, nes pradeda daugintis dumbliai – šiemet švaru kaip niekada. Jūra yra gana banguota, todėl ir nėra sąlygų susidaryti dumblių kolonijoms“, – teigė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad savaitgalį jūra pažaliuos ir poilsiautojams teks braidyti po „sriubą“. „Upės jau žydi, o jų vanduo atiteka į jūros. Jei laikysis tokie šilti orai, temperatūra vis kils, o vėjas rims, tuomet dumbliai tikrai užterš jūrą. Tai – neišvengiamas procesas“, – prognozavo A.Siakki.

Specialistų teigimu, dumbliai nėra toksiški, todėl ir maudytis tarp jų nėra pavojinga. Tačiau vertėtų pasisaugoti ir negurkštelėti vandens, kuriame yra dumblių, nes tai gali sukelti alergines reakcijas.

Pagrindinės sąlygos dumbliams vešėti – palanki oro temperatūra ir vandenyje susikaupusios maistingosios medžiagos.

Tai, jog jūros tie Klaipėda vanduo švarus, patvirtina ir reguliariai atliekamų tyrimų rezultatai. Smiltynės, Girulių ir Melnragės bendruosiuose paplūdimiuose vandens mėginiai gegužės–rugsėjo mėnesiais tiriami kas dvi savaites. Dar nė karto nebuvo nustatyta, kad mikrobiologinė, fizikinė ir cheminė tarša viršytų leistinas normas.

Klaipėdos paplūdimių vandens kokybę tiria bendrovė „Darnaus vystymosi institutas“. Sutartis su įmone pasirašyta iki 2016 metų pabaigos. Per metus už jos paslaugas sumokama 8 tūkst. litų.

Vandens kokybė reikalavimus atitinka ir visose Neringos bei Palangos maudyklose.

Liepos pradžioje Palangos bendrojo paplūdimio 100 mililitrų vandens buvo nustatytas 1,4 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius, per 1,3 karto – Rąžės upės žiotyse. Tačiau ši tarša po kelių dienų išnyko ir daugiau nepasikartojo.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles, primena Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 tūkst. 100 ml vandens.