Jau keletą metų keleivių augimo beveik nedidinantis Klaipėdos uostas turi realias galimybes pasitempti ir šioje srityje.

Kaimynai dirba sėkmingiau

Šiuo metu pirmaudamas tarp rytinės Baltijos uostų pagal konteinerių krovą ir jūrų keltais gabenamų krovinių kiekį, Klaipėdos uostas atsilieka pagal keleivių apyvartą.

Sunku lygintis su Talino uostu, kuris pernai vėl pasiekė rekordą – per šį uostą keliavo net 9,2 mln. keleivių.

Talino uoste per metus keleivių padaugėjo 396 tūkstančiais. Tai netgi daugiau nei 2013 metais iš viso buvo keleivių Klaipėdos uoste.

Pernai geromis keltų laivybos linijomis į Švediją ir Vokietiją išsiskiriančiame Klaipėdos uoste buvo 345 tūkst. keleivių. Tai 1,5 proc. arba 5245 keleiviais daugiau nei 2012 metais.

Pagal keleivių skaičių Klaipėdos uostas negali lygintis ir su Ryga. Pernai Rygos uoste 837,6 tūkst. keleivių. Šio uosto keleivių prieaugis buvo keturis kartus didesnis nei Klaipėdoje. Iš viso per 2013 metus Rygos uoste buvo 22 639 keleiviais daugiau nei 2012 metais.

Galima tik guostis, kad Talinas ir Ryga yra valstybių sostinės, todėl trauka į jas didesnė. Palyginti su Ventspiliu (2013 m. iš viso – 60 tūkst. keleivių) ir su Liepoja (2013 metais – 42,9 tūkst. keleivių), Klaipėdos uosto rezultatai yra džiuginantys. Tačiau tendencijos nėra raminančios. Pavyzdžiui, kaimyniniame Liepojos uoste buvo dvigubai didesnis (+ 9365) keleivių augimas nei Klaipėdoje.

Visa tai liudija, kad Klaipėdoje reikia naujų priemonių pritraukiant keltų keleivius. Ir tokios priemonės yra sukurtos.

Bandomojo laivo nėra

Centrinėje uosto dalyje įrengta naujo keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra atvėrė papildomas keleivinės laivybos vystymo mūsų uoste galimybes. Tikėtina, kad per artimiausius metus iš Klaipėdos gali atsirasti ne viena, o kelios naujos jūrų keltų linijos.

Jau užbaigta naujo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statyba. Pavasarį planuojama įrengti ypatingos konstrukcijos terminalo statinį. Kol kas neskelbiama, kada bus priimtas pirmasis jūrų keltas. Bandymus buvo planuota vykdyti vasarį–kovą, tačiau planai kiek pakoreguoti.

"Šiandien dar neturime laivo, kurį kaip bandomąjį galėtume švartuoti prie terminalo krantinės. Dar turime padirbėti. Kai tik atplauks pirmasis laivas, būtinai pranešime klaipėdiečiams", – komentavo Klaipėdos keleivių ir krovinių termanalo vadovas Benediktas Petrauskas.

Gegužės 20-ąją planuojama priimti pirmąjį kruizinį laivą. Numatyta, kad prie 80-osios krantinės bus švartuojamas 175 metrų ilgio kruizinis laivas "MS Deutschland". Birželio 17 dieną naujajame terminale numatyta priimti kruizinį laivą "Seabourn Legend", o rugpjūčio 28-ąją – "Costa Pacifica".

Malmė – patrauklus uostas

Viena iš galimų naujojo terminalo laivybos linijų gali būti tarp Klaipėdos ir jungtinio Danijos ir Švedijos Kopenhagos/Malmės uosto. Tarp šių uostų – apie 10 kilometrų atstumas. Juos skiria Oresundo įlanka, tačiau tuo pat metu jungia per ją nutiestas septynių kilometrų ilgio tiltas.

Keleivinių laivų priėmimas iš Klaipėdos būtų Malmėje. Iš jo yra patogus susisiekimas su Danija, o taip pat netoli esančia Norvegija. Pernai 14,4 mln. tonų apyvartą turėjusiame

Kopenhagos/Malmės uoste ro ro krovinių sektorius yra pakankamai svarbus.

Iš Malmės yra keltų laivybos linijos į Vokietijos Travemiundę, taip pat Helsinkį ir Sankt Peterburgą. Iš Kopenhagos driekiasi laivybos linija į Oslą ir Klaipėdą. Pagrindinis Malmės uosto jūrų keltų operatorius yra "Finnlines". Iš Kopenhagos linijas aptarnauja kompanija "DFDS Seaways".

Malmėje yra du krovininių (ro ro) ir krovininių-keleivinių (ro pax) keltų priėmimo terminalai. Iš "Malmo Nordo - Link" terminalo kasdien fiksuojami 3–4 išvykimai į Vokietijos uostus. Šiame terminale įrengtos trys laivų priėmimo krantinės su dviem rampomis. Pagal šiuos duomenis terminalo infrastruktūra panaši į tą, kuri įrengta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale. Tačiau

Malmėje yra ir dar vienas kiek mažesnis "Malmo Frihamnen" terminalas.

Klaipėdoje lankėsi jungtinio Kopenhagos/Malmės uosto vadovai. B.Petrausko teigimu, kol kas nenustatyta konkreti data, kada galėtų būti atidaroma linija tarp Klaipėdos ir Malmės.

"Sutarėme, kad kiekvienas turime atlikti tam tikrus darbus, ekonominius skaičiavimus, todėl susitiksime po 5–6 savaičių. Naujos linijos atidarymas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Juo labiau, kad krovinys, kuris būtų gabenamas tarp Klaipėdos ir Malmės, mūsų uoste būtų naujas", – aiškino B.Petrauskas.

Kopenhagos/Malmės uostas Baltijos jūroje yra pagrindinis automobilių skirstymo centras. Jame kaupiami ir kraunami Rytų rinkai ir Baltijos šalims skirti nauji automobiliai. Dabar jie gabenami per Suomijos ir Rusijos uostus. Siekiama dalį automobilių srauto pritraukti į Klaipėdą. Jį tikimasi suformuoti iki vasaros.

Realybė nėra džiuginanti

B.Petrauskas teigė, kad yra analizuojamos ir kitos galimos laivybos linijos į Klaipėdą, tačiau apie jas esą anksti kalbėti.

Klaipėdos uosto centrinėje dalyje baigiamas įrengti modernus jūrų keltų terminalas. Iš viso įrengtos 1064 metrų ilgio krantinės. Prie jų vienu metu galės stovėti trys laivai. Prie 80 ir 81 krantinių bus 10 metrų gylis, prie pirso (80a ir 81a krantinės) bus 12,5 metro gylis. Prie jų įrengtos ir reguliuojamos hidraulinės rampos. Į teritoriją bus nutiestas kelias iš Baltijos prospekto, nutiesta geležinkelio linijos atšaka.

Visiškai parengti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą planuojama iki šių metų gegužės. Bus įrengtos 14 ha automobilių parkavimo ir krovinių saugojimo aikštelės, 4,5 tūkst. kv. metrų keleivių aptarnavimo ir administracinis pastatas, sandėliavimo ir kontrolės patalpos.

Sudėliojus visas galimas linijas, ateityje Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale planuojama per metus krauti apie 6 mln. t. ro-ro krovinių ir priimti apie 500 tūkst. keleivių.

Tai yra preliminarūs ilgesnės perspektyvos skaičiai. Sudėtinga situacija, kuri dėl reikalavimų laivų degalams kitais metais susiklostys jūrų keltų versle, gali daug ką pakoreguoti. Tačiau kol kas bendra tendencija Baltijos jūros regione yra tokia, kad tiek krovinių, tiek keleivių gabenimo jūrų keltais apimtys auga.