Klaipėdos uoste dažnėja nesąžiningos konkurencijos atvejų, todėl imamasi analizuoti įstatymus, kurie galėtų tai užkirsti.

Vidinė konkurencija

Labai dažnai Klaipėdos uoste girdime pasakymų, kad jam kenkia vidinė konkurencija. Tačiau apie konkrečius atvejus kol kas nekalbama. Paklaustas apie tai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pasiūlė paanalizuoti atvejus, kai tuos pačius atskirų rūšių krovinius uoste krauna net kelios kompanijos.

Vidinės konkurencijos tame pačiame uoste neįmanoma išvengti, nes visada atsiras atvejų, kai mažesnes partijas krovinių gabenantys jų savininkai ieškos pigesnių kelių savo kroviniams krauti. Todėl vidinė konkurencija, nors ja ir "mušamos" kainos, – pats blogiausias dalykas.

Piktybinė konkurencija

Uoste atsiranda kita problema – piktybinė konkurencija. Ji ypač pasireiškia laivų remonto srityje.

"Vakarų laivų gamyklos" generalinis direktorius Arnoldas Šileika papasakojo konkretų atvejį, kai susirado remontuoti laivą, susiderino darbų apimtis, pasirašė sutartį. Kai laivas atplaukė, į jį atvyko agentai, šipšandleriai. "Vakarų laivų gamykla" pastatė laivą į doką ir prasidėjo...

Laivo savininkas pareikalavo, kad jame būtų leidžiama dirbti kitoms kompanijoms – lietuviškoms, rusiškoms, latviškoms.

Būtų suprantama, jei "Vakarų laivų gamykla" neteiktų tų paslaugų, kurioms teikti pakviesti kiti, tačiau taip nebuvo.

"Mes draudžiame kiekvieną laivą, garantuojame už darbų saugą. Manome, kad situacija yra nenormali, kelia grėsmę įmonės ir uosto saugumui", – svarstė A.Šileika.

Jo nuomone, dauguma tokių bendrovių naudoja šešėlinę juodą darbo jėgą, nemoka mokesčių ir gali pasiūlyti mažesnę kainą. Valstybės tarnybos tai žinančios ir nekreipiančios dėmesio.

Kai "Vakarų laivų gamyklos" atstovai bandė ieškoti būdų, kaip "iškrapštyti" nelegalus, prasidėjo net grasinimai.

Baiminasi provokacijų

Su panašiomis problemomis teigė susiduriantys ir uosto krovos kompanijų atstovai. Neseniai buvo toks atvejis. Užfiksavus konkrečios bendrovės piktnaudžiavimus, panaikintas leidimas jai įvažiuoti į uosto teritoriją. Tuomet ta kompanija surado kitų būdų, kaip per tarpininkus vėl įvažiuoti į uostą.

"Kai pabandėme tai reguliuoti, išgirdome priekaištų, kad to daryti negalime", – aiškino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža.

Chaosas dėl laisvos darbo jėgos judėjimo uostuose ateityje gali dar suaktyvėti. Europos Sąjungos institucijose svarstomas Uostų reglamentas, kuris numato uostuose savikrovos ir laisvės teikti paslaugas procesus.

Klaipėdos uosto kompanijos ketina susitikti su europarlamentarais ir bandyti įtikinti, kad negalima sėti chaoso.

Tarp rytinės Baltijos uostų vyksta ekonominis karas. Klaipėdos uosto pasiekimai pastaraisiais metais ne visada kelia konkurentų susižavėjimą.

Pagrįstai baiminamasi, kad pasinaudojus chaotišku laisvos darbo jėgos judėjimu gali būti bandoma įvykdyti provokacijas – gadinti uosto įrangą, taip dirbtinai iškeliant abejonių jo saugumu.