Skandalinga trąšų tranzito istorija: Klaipėdos uosto vadovo kėdė įkaito

Kol ypatingos skubos tvarka Seime rengiamasi svarstyti įstatymo projektą, kuriame numatytas ir baltarusiškų prekių tranzito per šalies teritoriją sustabdymas, vis dar neapsisprendžiama, ar po skandalu virtusios trąšų istorijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas toliau galės eiti šias pareigas. Šiandien šis klausimas vėl bus svarstomas įmonės valdybos posėdyje.

Ministras nebepasitiki?

Kai baltarusiškų trąšų tranzitas, kurio galutinis taškas Lietuvoje – Klaipėdos uostas, nesiliovė ir po gruodžio 8-osios, susisiekimo ministras Marius Skuodis pažymėjo: "Sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje."

Taigi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus (KVJUD) A.Latako pavardė baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje linksniuojama jau visą savaitę, nors tranzitas nenutrūko, kaip ir susisiekimo bei užsienio reikalų ministrų įgaliojimai.

Bet uosto vadovas, kad ir įsitikinęs savo nekaltumu, nėra tikras, ar taip pat mano ir įmonės valdyba, kuri šiandienos posėdyje spręs jo likimą.

"Buvo pasakyta, kad galbūt ne viską padarė ir uostas. Dabar šį klausimą narplioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba. Ir valdyba turėtų pateikti savo poziciją. Ką konkrečiai aš ne taip padariau? Kai buvo pareikštas nepasitikėjimas, tikrai negalėčiau pasakyti, kokios pretenzijos buvo išreikštos. Tai buvo pasakyta abstrakčiai ir valdybai duota komanda išsiaiškinti, ko mes nepadarėme", – dienraščiui kalbėjo A.Latakas.

Ką konkrečiai aš ne taip padariau?

Uosto direktoriaus pasiteiravus, ar jo užimamas postas tampa vis labiau politizuotas, A.Latakas patikino, kad tai, ko gero, neišvengiama.

"Uosto direkcija yra valstybinė įmonė, strateginė įmonė, ir visa ta politinė atmosfera neišvengiamai paliečia ir tokią bendrovę", – dėstė A.Latakas.

Atleisti "nėra už ką"

Buvusio KVJUD generalinio direktoriaus, dabar Klaipėdos tarybos nario Arvydo Vaitkaus paklausus, ar bus paaukotas dabartinis uosto vadovas A.Latakas, siekiant užglaistyti baltarusiškų trąšų tranzito istoriją, atsakymas buvo itin lakoniškas: "Nėra už ką."

Priminus jo paties situaciją, kai buvo atleistas iš uosto direktoriaus pareigų, A.Vaitkus pabrėžė, kad jo "atleidimo priežastį sugalvojo".

"Nenoriu plėstis šiuo klausimu, bet noriu pasakyti, kad ponas Eugenijus Gentvilas, kaip buvęs uosto direktorius, neturėtų klaidinti visuomenės, aiškindamas, kad ponas A.Latakas turi teisę be sankcijų neįleisti laivų į uostą. Tai yra netiesa. Pirmiausia, laivai, kurie atplaukia į Klaipėdos uostą pasikrauti trąšų, yra kitų valstybių rezidentai, ir to laivo neįleidimas be pagrindo, o šiuo atveju, kaip ir išgirdome, pagrindo jokio nebuvo, sulauktų sankcijų. Ir direktoriui tektų už tai atsakyti. Tad pono A.Latako veiksmuose nemačiau jokių klaidų", – pabrėžė A.Vaitkus.

Ar kreipėsi konsultacijų?

Atsakydamas į A.Vaitkaus pastabą, jog uosto direktorius negalėjo neįleisti į uostą trąšų atplaukusių laivų, E.Gentvilas teigė nieko neklaidinąs.

"Tos sankcijos direktoriui A.Latakui būtų buvusios laivo frachto mokesčio lygmens. Pritariu pono A.Latako minčiai, jog jie jokio nusižengimo nepadarė, gal tik išskyrus tai, kad nepranešė ir nepaklausė Susisiekimo ministerijos, o kaip jiems dabar elgtis? Manau, kad M.Skuodis įmonės valdybos lygiu turėtų išsiaiškinti, kaip tuos klausimus spręsti. O gal buvo susisiekimo ministro klausta, ką daryti? Tačiau man toks įspūdis, kad uosto direkcija viena grandinėle ėjo kartu su "Lietuvos geležinkeliais" ir Birių krovinių terminalu", – kalbėjo E.Gentvilas.

A.Latako vietoje E.Gentvilas esą būtų kontaktavęs su savininko teises vykdančia Susisiekimo ministerija.

"Buvau pats valstybinės įmonės vadovu ir tikrai be savininko leidimo, sutikimo, pritarimo nebūčiau veikęs. Dabar uosto valdyba tegul išsiaiškina, ar buvo toks kreipimasis į ministeriją", – teigė E.Gentvilas.

Likimas – ministro rankose

Prieš A.Vaitkų uostui vadovavęs dabartinis Seimo narys E.Gentvilas mano, kad A.Latako likimas yra susisiekimo ministro reikalas.

"Ministras M.Skuodis jau seniau turėjo kontroliuoti ministerijai pavaldžių įmonių veiklą, bet, turiu pripažinti, keturi mėnesiai praėjo be kontrolės. Tai dabar jis šoka į trasą ir visą tą sektorių pasitikrins", – pabrėžė E.Gentvilas.

Jo požiūriu, imti avansą ir planuoti vežti baltarusiškas trąšas po sankcijų įsigaliojimo nebuvo vienasmenis ir "Lietuvos geležinkelių" sprendimas.

Esą veikiausiai buvo kreiptasi į Birių krovinių terminalo vadovus, ar jie kraus tas trąšas, ir jų atsakymas, anot E.Gentvilo, – aiškus ir akivaizdus.

Neslepia: buvęs KVJUD direktorius, parlamentaras E.Gentvilas pripažįsta, jog, nutraukus baltarusiškų krovinių tranzitą per Lietuvą, "atsiras daug praradimų". Vytauto Petriko nuotr.

"Žinoma, buvo pasiteirauta ir uosto direkcijos, ar jie priims laivus, kurie turės išgabenti pakrautas trąšas. Neabejoju, kad atsakymas buvo teigiamas – laivai atplauks, bus prišvartuoti, pakrauti ir išplauks. Susisiekimo ministrui M.Skuodžiui pareiškus abejonių dėl "Lietuvos geležinkelių" bei Klaipėdos jūrų uosto vadovų tolesnio darbo, pastarojo vadovas pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų. Tik nereikia įsivaizduoti, kad "Lietuvos geležinkeliai" prisiėmė atsakomybę vežti baltarusiškas trąšas po gruodžio 8 d. kažkur į nežinią. Aišku, kad logistinė grandinė buvo sudėliota. Kiek čia yra uosto vadovybės atsakomybės, nesiimu spręsti", – dėstė parlamentaras.

Ką prarastų valstybė?

A.Latakas jau anksčiau tikino, kad nutrūkus Baltarusijos trąšų tranzitui uosto pajamos smarkiai kristų, nes šie kroviniai sudaro 30 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.

Dėl to Klaipėdos uostas netektų apie trečdalio metinės krovos ir apie 20 mln. eurų metinių pajamų.

"Uosto direkcijos praradimai tikrai nebūtų tokie dideli kaip "Lietuvos geležinkelių". Tačiau taip, valstybei mokesčių pavidalu galimi dideli praradimai, visame sektoriuje, per visas kišenėles, atsiras daug praradimų, nepaisant to, Seimas svarstys įstatymą dėl baltarusiškų prekių tranzito stabdymo Lietuvoje", – pripažino Seimo narys E.Gentvilas.

Anksčiau sprendimo nepriėmė

KVJUD valdyba praėjusią savaitę apsvarstė pasitikėjimo A.Lataku klausimą, tačiau sprendimo kol kas nepriėmė.

Ar tai bus padaryta šiandien, irgi nežinia, nors planuojamame valdybos posėdyje šis klausimas į dienotvarkę įtrauktas.

Konkursą laimėjęs A.Latakas uostui vadovauja nuo 2020 m. birželio, į postą jį paskyrė tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Klaipėdos uosto vadovo konkursą tuomet supo įtarimai dėl skaidrumo – Seimo Antikorupcijos komisija, kuriai tada vadovavo liberalas Ričardas Juška, prokurorų prašė išnagrinėti ir įvertinti komisijos surinktą medžiagą dėl šio konkurso.

Komisijos pareiškime buvo abejojama dėl konkurso komisijos sudarymo, narių kvalifikacijos, priimtų sprendimų bei A.Latako galimų interesų konflikto.

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-ųjų birželio pabaigoje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi korupcinių nusikalstamos veikos požymių.

Atsisakė deputato mandato

Nepraėjus nė pusmečiui po šio konkurso, A.Latakui teko priimti dar vieną svarbų sprendimą dėl jo paties dalyvavimo Klaipėdos tarybos veikloje.

Mat į Seimą išrinkus uostamiesčio politikę, "valstiečių" atstovę Ligitą Girskienę, ją turėjo pakeisti būtent A.Latakas, tačiau jis miesto tarybos nario mandato atsisakė.

Galimas dalykas, apsisprendimui dėl politinės veiklos galėjo turėti įtakos jo pirmtako A.Vaitkaus karjeros viražai, kai šis 2019 m. kovo pabaigoje buvo atleistas iš KVJUD vadovo pareigų, tuomečiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui suabejojus, ar uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu.

Tada A.Vaitkus prašė teismo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bet jo skundas buvo atmestas. A.Vaitkus savo atleidime įžvelgė didžiosios politikos žaidimus.

Pozicija: nors šiandieniniame KVJUD valdybos posėdyje turėtų būti apsispręsta dėl generalinio direktoriaus A.Latako (kairėje) vaidmens skandalingoje baltarusiškų trąšų istorijoje, jo pirmtakas A.Vaitkus įsitikinęs, kad uosto vadovo atleisti nėra už ką. Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.

Tranzitą stabdys įstatymu

Pirmadienį Susisiekimo ministerija pranešė, jog, solidarizuodamasi su JAV sankcijomis ir siekdama kuo greičiau sustabdyti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, teikia derinti Įstatymo dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo projektą.

Šis įstatymas padėtų spręsti teisinių sankcijų įvedimo Lietuvoje problemas remiantis grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinimu.

Įstatymo projektu siekiama tinkamai užtikrinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, teisėtus interesus ir visuomenės saugumo interesus, kurie šiuo metu yra pažeidžiami dėl trečiosios valstybės vykdomos hibridinės agresijos.

Teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti iki nustatant sankcijų Lietuvoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.

Taip pat būtų draudžiama sudaryti naujus sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvoje įgyvendinamoms sankcijoms.

Siekiant, kad Lietuvos, kaip tranzito valstybės, teisėti ir su nacionaliniu saugumu susiję interesai, įskaitant ir baltarusiškų trąšų tranzito per šalies teritoriją sustabdymą, būtų užtikrinti kuo skubiau, teisėkūros pasiūlymai bus pateikti Seimui siūlant juos svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Šaltinis: sumin.lrv.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ita

Ita portretas
Reikia geros juristu komandos ,isaiskinti kokios sutarciu salygos ir nutildyti politikus ,apsisik.....iki ausu su vienos gimines politika ???

Bronx

 Bronx portretas
Turėjo ministrų galvos kristi o čia surado atpirkimo ožy

igor

igor portretas
visur smirda Gentvilų klanas
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių