Šalies valdžia, siekdama sutaupyti, mažina tarnybinių automobilių skaičių. Vietos institucijos neskuba jų atsisakyti, ieškodamos kitų taupymo rezervų.

Ženkliai lenkia

Prezidentūra atsisakė dvylikos tarnybinių automobilių. Ministerijos gali turėti ne daugiau nei keturis tarnybinius automobilius, o joms pavaldžios įstaigos - tik po vieną.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, miesto savivaldybei, Vyriausybės atstovo tarnybai priklauso 27, savivaldybės įmonių, šilumą ir vandenį tiekiančių įmonių vadovai važinėja 14 automobilių.

Įspūdingu tarnybinių mašinų skaičiumi gali pasigirti Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Šiuo metu jai priklauso 19 automobilių.

Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Vaidoto Linkaus, artimiausiu metu keturis automobilius, kurių amžius siekia apie 20 metų, planuojama nurašyti, nes jie seni ir sugedę. Remontas kainuotų brangiau nei automobilio vertė. Vidutinis šiai institucijai priklausančių mašinų amžius 3-5 metai.

Du automobiliai skirti vadovybei - „Audi A6“ ir „Hyundai Sonata“, likę - administracijos darbuotojams. Daugiausia - vienuolika - tarnybinių transporto priemonių naudojasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

V.Linkaus teigimu, daugiausiai kilometrų tarnybiniu automobiliu sukaria apskrities viršininkas, nes dažnai vyksta į Vyriausybės posėdžius Vilniuje. Neatsilieka ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai, kurie atlieka patikrinimus, nagrinėja skundus.

Su tarnybine mašina - namo

Klaipėdos savivaldybei priklauso devyni automobiliai. Du iš jų - nevažiuojantys. Automobiliu „Volvo S80“ naudojasi miesto meras, „Honda Accord“ - administracijos direktorius ir pavaduotojai, „Škoda Fabia“ - Vaikų teisių apsaugos tarnyba, likusiais dalijasi administracijos skyriai.

Klaipėdos savivaldybės Ūkio tarnybos vedėja Karina Pašilienė tvirtino, jog daugiausia kilometrų nuvažiuoja meras, nes jam tenka vykti į komandiruotes Vilniuje. Neatsilieka ir Socialinės paramos skyrius, kurio darbuotojai lanko socialiai remtinus asmenis.

Vyriausybės atstovo tarnybai Klaipėdos apskrityje užtenka vieno automobilio. Vyriausybės atstovės Kristinos Vintilaitės teigimu, mašina važiuojama į tarybų posėdžius, vykstančius apskrities miestuose.

Bendrovei „Klaipėdos energija“, be mašinų, kurios skirtos įvairioms tarnyboms, priklauso aštuoni pareigybiniai automobiliai, kuriais naudojasi įmonės vadovas bei departamentų direktoriai.

Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“ Finansų ir ekonomikos departamento direktoriaus Kęstučio Jonkaus, departamentų vadovai su šiais automobiliais gali važiuoti ir namo. Už mašiną kiekvienas jų moka nuomą - 200 litų per mėnesį. Tai numatyta bendrovės vidaus taisyklėse.

„Tokia tvarka galioja apie trejus metus. Ji priimta dėl patogumo. Jei neapmokestintume automobilių, vis tiek visi jais namo važiuotų“, - tvirtino departamento vadovas.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ turi šešis automobilius, kuriais naudojasi bendrovės vadovai. Šių mašinų vidutinis amžius - ketveri metai. Automobiliais važiuoja bendrovės direktorius Leonas Makūnas, Vandenruošos, Tinklų, Nuotekų, Ūkio aptarnavimo departamentų vadovai. Viena transporto priemonė skirta kitiems administracijos darbuotojams.

L.Makūnas pabrėžė, jog pagal įmonės tvarką nėra numatyta, kad įmonės vadovai galėtų tarnybinius automobilius naudoti asmeniniams tikslams, važiuoti namo.

„Į namus mašinomis gali važiuoti tik vadovai, kurie susiję su avarijų likvidavimu“, - tvirtino direktorius.

L.Makūnas teigė, jog tarnybiniais automobiliais važiuoja apžiūrėti objektus, į tarnybinius susitikimus.

Degalų - perpus mažiau

Nors vietos valdininkai neketina mažinti automobilių skaičiaus, tačiau tikino, jog ypač taupo šioje srityje.

Stengiamasi mažiau išlaidauti degalams. Valdininkai teigė, jog dėl to mažina komandiruočių skaičių, gerai įvertina, į kurį susitikimą, konferenciją, renginį važiuoti, ar tikrai reikalo negalima sutvarkyti telefonu.

„Bendradarbiaujame su kitomis įstaigomis. Stengiamės į tą patį susirinkimą nevažiuoti skirtingais automobiliais. Turime autobusiuką. Jei į susitikimą turi važiuoti daugiau žmonių, naudojamės juo. Po miestą vadovybė ar net specialistai važinėja ir savomis mašinomis“, - dėstė V.Linkus.

Apskrities sekretorius pabrėžė, jog tarnybiniai automobiliai nėra galingi, tad sunaudoja mažiau degalų. Ekonomiškumas buvo įvertintas prieš juos įsigyjant.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir Klaipėdos savivaldybėje yra nustatyta, kiek ir koks automobilis gali sunaudoti degalų 100 kilometrų, bei metinis limitas, kiek kilometrų jis gali nuvažiuoti.

Anot V.Linkaus, apskritis degalų šiemet sunaudojo ženkliai mažiau nei prieš metus. Jei pernai už birželį sunaudotus degalus sumokėta 10 tūkst. 400, liepą  - 7 tūkst. 975 litai, tai šiemet atitinkamai 5 tūkst. 449 ir 4 tūkst. 633 litai.

Taupyti rezervų yra

Klaipėdos savivaldybės administracijai transporto išlaidoms šiemet buvo skirta 99 tūkst. 700 litų, papildomai 7 tūkst. Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Jau išnaudota per 70 tūkst. litų. Lėšos, skirtos transportui, mažinant savivaldybės biudžetą buvo dar labiau apkarpytos.

Į šią sumą įskaičiuojamos išlaidos mašinų techninei priežiūrai, draudimui, remontui, degalams, plovimui.

Pasak K.Vintilaitės, savivaldybės galėtų daugiau sutaupyti transportui. Liepą įsigaliojo du rekomendacinio pobūdžio Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys tarnybinių automobilių naudojimo tvarką.

Pagal juos savivaldybės administracijoms ir biudžetinėms įstaigoms tarnybinių automobilių naudojimo limitas turėtų būti patvirtintas 1 proc. nuo asignavimų darbo užmokesčiui. Iki to buvo 1,5 proc. nuo visų įstaigai skirtų asignavimų. Tačiau nė viena Klaipėdos apskrities savivaldybių nepaisė rekomendacijų.

„Pasitvirtinus automobilių naudojimo metinius limitus pagal rekomendacijas, jie ženkliai sumažėtų. Dėl to savivaldybės ir nereguliuoja šio klausimo. Nesame revizavę šios srities. Reikės savivaldybėms priminti, kur dar neatlikta žvalgyba ir neįvertintos taupymo galimybės“, - komentavo K.Vintilaitė.

Limitą susimažino ne visi

Vyriausybės atstovo tarnybai Klaipėdos apskrityje šiemet transportui skirta 11 tūkst. litų. Per mėnesį vidutiniškai - 916 litų. Pastaruoju metu šias išlaidas nurodyta sumažinti iki 400 litų. Į šią sumą įeina degalai, automobilio remontas, priežiūra, komandiruotės į Vilnių, vizitai septyniose apskrities savivaldybėse.

Tačiau K.Vintilaitė į minėtą sumą įsitekdavo ir anksčiau. Per mėnesį Vyriausybės atstovė transportui išleisdavo vidutiniškai 330.

„Taupome. Lėšos transportui nėra didelės, bet stengiamės išsiversti. Kai nori, įmanoma sutaupyti, išsiversti su mažesniais finansiniais ištekliais. Nevažiuojame į menkaverčius renginius. Ką galime, bandome išspręsti telefonu“, - pasakojo K.Vintilaitė.

Įmonės „Klaipėdos energija“ administracija 30 proc. susimažino dienos limitą iki 60 kilometrų per dieną.

„Kai užėjo taupymo vajus, tai ir sumažinome. Viršyti nustatyto dienos limito negalima. Jo turi užtekti. Jei matai, kad neužteksi, statyk mašiną į aikštelę. Turi pasižiūrėti, jog neviršytum limito“, - pabrėžė K.Jonkus.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ taip pat yra nusistačiusi, kiek galima pravažiuoti kilometrų per dieną. Bendrovės vadovo limitas siekia 60 kilometrų per dieną. Kitų departamentų vadovų - mažesnis.

„Kontroliuojama, kad limitai nebūtų viršyti. Nustatyto limito užtenka. Nebent dažniau važiuotų kontroliuoti statybų Gargžduose. Jei neišvažiuoji už miesto, tai užtenka 30 kilometrų per dieną. Jei nustatytas limitas viršijamas, tada už kurą turi sumokėti mašinos naudotojas“, - pabrėžė L.Makūnas.

Plauna ir lietus

Valdininkų teigimu, stengiamasi kuo mažiau išlaidauti ir automobilių priežiūrai. Tarnybinės transporto priemonės rečiau plaunamos, mažiau perkama mašinų kosmetikos priemonių.

„Automobilių vidų valo patys vairuotojai. Plauname plovykloje, bet ir tai daryti tenka retai, nes Klaipėda - lietingas miestas. Per mėnesį plovyklos paslaugoms išleidžiame 30-40 litų. Netenka daug skirti ir remontui, nes automobiliai pakankamai nauji“, - teigė K.Pašilienė.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija per mėnesį automobilių priežiūrai ir remontui išleidžia apie 200 litų. Anot V.Linkaus, automobilius tenka remontuoti retai, nes jie nėra seni.

„Nurašome senus automobilius, kad nereikėtų daug išlaidauti remontui“, - tvirtino sekretorius.

Įstaigos stengiasi neišlaidauti ir automobilių saugojimui. Tarnybinės mašinos laikomos uždaruose kiemuose ar nuosavuose garažuose. Klaipėdos savivaldybė jų turi du, apskritis - keturis.

Vairuotojai - būtinybė

Vairuotojų skaičiumi pirmauja Klaipėdos savivaldybės administracija. Miesto valdžia jų turi keturis. Vieno vairuotojo paslaugomis naudojasi meras. Likusiais mero pavaduotojai, administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir administracija. Anot K.Pašilienės, vairuotojų paslaugomis naudojasi visi.

„Esant komandiruotei su nakvyne, būna, kad važiuojama be vairuotojų. Jei kelionė tolima, visada naudojamasi jų paslaugomis. Po miestą važinėjantys administracijos darbuotojai vairuotoją pasiima dėl patogumo. Gal tik Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai vairuoja patys“, - pasakojo K.Pašilienė.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, įmonių „Klaipėdos energija“ ir „Klaipėdos vanduo“ vadovybės turi po vieną vairuotoją.

„Niekada neturėjome daug vairuotojų. Visada laikėmės nuostatos, kad specialistas gali pats vairuoti“, - tvirtino V.Linkus.

L.Makūnas pasakojo, jog pradėjęs vadovauti bendrovei siekė, kad „grynų“ vairuotojų liktų kuo mažiau.

„Laikiausi nuostatos, jog turi likti vienas mano vairuotojas. Tai įgyvendinta, nors pats jo paslaugomis naudojuosi retai - pasiimu nebent į tolesnes komandiruotes. Po miestą važinėju pats. Vairuotojas atlieka ir kurjerio paslaugas, kai reikia nuvežti kokį daiktą ar paimti dokumentus, pavežti darbuotojus, kurie neturi tarnybinio automobilio. Net įvairių avarinių tarnybų darbuotojai vairuoja patys“, - tvirtino L.Makūnas.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje neturi vairuotojo. K.Vintilaitė, važiuodama net į tolimas komandiruotes, vairuoja pati. „Dėl to nematau jokio nepatogumo“, - tvirtino Vyriausybės atstovė.

Vairuotojų atlyginimas įstaigose siekia nuo 1 tūkst. 366 iki 2000 litų, neatskaičius mokesčių.