Lietuvoje analizuojama, kaip dėl sugriežtėjusių reikalavimų laivų degalams į automobilių transportą plūstelėjusius krovinius perkelti ant geležinkelio platformų.

Realizuoja 7 projektus

Šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose įgyvendinami septyni intermodaliniai transporto projektai. Visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su krovinių judėjimu per Klaipėdos uostą.

Populiariausias projektas „Viking train“ – nuo 2003 metų veikiantis konteinerinio traukinio maršrutas tarp Klaipėdos–Minsko–Odesos ir Iljičovsko. Ukrainoje vykstantys neramumai dar nepalietė šio maršruto. Tačiau visus 2014 metus vyko naujo krovinių paieškos šiame maršrute. Jis buvo pristatinėjamas Turkijoje.

Nors ir pablogėjus santykiams su Rusija Lietuvoje dar vis veikia traukinių maršrutas „Merkurijus“. Jis jungia Klaipėdos ir Kaliningrado uostus su Maskva. Šis maršrutas veikė su pertrūkiais.

Daug dėmesio sulaukė ir konteinerinis traukinys „Saulė“. Jis kursuoja tarp Kinijos Chongqing miesto, krovinius perkraunant Kazachstano pasienyje, iki Lietuvos. Suderintas ir šio traukinio kursavimas iš Klaipėdos į Kazachstano Alma Atą.

Dar vienas maršrutas į Kazachstaną – „Baltijos vėjas“ yra tarp Vilniaus (Panerių) ir Kustanajaus.

Kiti trys maršrutai – trumpesni: „Vilnius Shutle“ – tarp Klaipėdos ir Vilniaus, „Šeštokai ekspress“ – tarp Smolensko, Minsko, Kenos, Šeštokų ir Varšuvos, „Nemunas“ – specialus puspriekabių gabenimo traukinio maršrutas iš Kauno į Minską.

Geležinkeliuose – menka dalis

Intensyviausias krovinių gabenimas fiksuojamas regione tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos. Ir čia aiškiai dominuoja ne geležinkeliai, o automobilių transportas, ypač tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Neįtikėtina, bet „Lietuvos geležinkeliai“ pateikia tokius duomenis, kad regione tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos net 92 proc. krovinių gabenama automobiliais ir tik 8 proc. – geležinkeliais.

Kitoks vaizdas yra Klaipėdos uoste. Į jį daugiau kaip 80 proc. krovinių pristatomi arba išvežami geležinkeliais. Klaipėdos uostas yra svarbiausiai vieta, kur mūsų šalyje orientuojami dauguma „Lietuvos geležinkelio“ krovininių maršrutų.

Pradedamas tyrimas

„Lietuvos geležinkelių“ užsakymu pradedamas tyrimas siekiant nustatyti, kokios kliūtys trukdo gabenti daugiau krovinių jau minėtame regione tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Bus analizuojama krovinių rinka ir infrastruktūra, muitinės (su Baltarusija) ir kiti apribojimai. Nors anksčiau buvo pasigirdę teiginių, kad gabenti krovinius geležinkeliais per Baltarusijos sieną yra žymiai palankiau nei automobilių transportu. Prie sienos forminant muitinės formalumus, traukiniai užtrunkantys pusvalandį, o eilėse prie sienos vairuotojai kartais laukia paromis.

Tačiau varyti automobilių ant geležinkelio platformų neskubama, nes daug ką lemia gabenimo išlaidos. Studijoje bus analizuojamos ir jos.

Studija ,,Kliūčių šalinimas intermodaliniuose pervežimuose per Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusiją" susieta su tuo, kad griežtės ES politika, nukreipta prieš krovinių gabenimą keliais. Jau dabar ES keliamas tikslas krovinių gabenimą geležinkeliais ES viduje iki 2050 metų padidinti iki 50 proc.

Manoma, kad spaudimas krovinių gabenimui automobilių transportu didės greičiau nei tikimasi. ES padarė klaidą staiga padidinusi degalų reikalavimus laivams. Tai dalį krovinių perkels į kelius. Todėl ES bus priimami greitesni sprendimai, kaip „gesinti gaisrus“. Vienas tokių sprendimų – perorientuoti kuo daugiau krovinių į geležinkelius.