Klaipėdos uosto kompanijos siekia, kad būtų supaprastinta su laivų švartavimu susijusių darbuotojų atestavimo tvarka.

Senos taisyklės

Prieš 15 metų, kai tik buvo priimtas Lietuvos saugios laivybos įstatymas, parengtos ir laivų švartavimo taisyklės. Pagal jas švartuotojai kas trejus metus privalėjo dalyvauti kelias dienas trunkančiuose mokymuose - patvirtinti atestatus.

Laivų švartavimas laikomas viena iš mažiau pavojingų specialybių uoste. Klaipėdos konteinerių terminalo darbų saugos specialistas Kazimieras Norvaišas pastebėjo, kad per dvidešimt vienerius metus jų bendrovėje tik vienas darbuotojas timptelėjęs švartavimo lyną išsilaužė pirštą.

Kokių nors skaudžių švartavimo pasekmių nebuvo ir kitose uosto bendrovėse. Laivo švartavimas yra trumpa operacija. Dalyje uosto bendrovių laivų švartavimą atlieka dokininkai. Kai kuriose kompanijose yra specialios švartuotojų komandos.

Švartavimas turi savo specifiką. Kartais laivai į uostą atplaukia naktį ar anksti ryte ir švartuotojų komandos jau turi laukti jų krantinėse.

Pernelyg sureikšmintas

Uosto kompanijos iškėlė reikalavimą, kad švartuotojai pradinį švartavimo pažymėjimą įgytų atestuotose mokymo įstaigose, tačiau pažymėjimą kas 36 mėnesius atnaujintų laikydami egzaminus pačiose uosto kompanijose.

Tokia tvarka yra uosto kranininkams, šilumvežių mašinistams, geležinkelių derintojams, kitiems uosto srities specialistams.

„Niekas geriau nei uosto bendrovė nežino švartavimo subtilybių prie konkrečių krantinių“, - pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.

Panašios nuomonės laikosi ir „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

„Pirminis bazinis mokymas švartuotojams reikalingas licencijuotose įstaigose. Tai tas pats, kaip vairuotojui išlaikyti teises. Tačiau nereikėtų sureikšminti švartuotojų kas tris metus vykdant jų žinių patikrinimą. Toks dėmesys švartuotojams yra perteklinis“, - pastebėjo jis.

R.Juška atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – portalinių ir STS kranininkų mokymą. Licencijuotose įstaigose kelis mėnesius būsimieji kranininkai mokosi teorijos ir nemato kranų. Vietoje beveik pusmetį trunkančio kranininkų rengimo, pačios uosto kompanijos, anot R.Juškos, specialistą pasirengtų per 5-6 savaites.

„Klaipėdos Smeltė“ siekia gauti licenciją, kad pati galėtų mokinti kranininkus.

Užkliūva įkainiai

Uosto kapitonas Adomas Alekna nemano, kad laivų švartavimas toks jau nekaltas užsiėmimas. Anot jo, dideli tanklaiviai ir sausakrūviai laivai, kur daugiau švartavimo lynų, kartais švartuojami ir po 3-4 valandas.

Laivo švartavimo pavojus didėja priklausomai nuo oro sąlygų.

„Jei švartavimo lynai geri pavojaus lyg ir nėra. Bet kartais lynai būna blogos kokybės, nusidėvėję, gali trūkti ir staiga atsilaisvinę nuo įtempimo perpjauti žmogų. Švartavimo darbas vykdomas pavojingoje zonoje, todėl jo saugumas yra ypač svarbus“, - dėstė A.Alekna. Tačiau jis sutiko, kad švartuotojų peratestavimą galėtų vykdyti pačios uosto kompanijos.

Keisti laivų švartavimo taisykles yra pasirengusi ir Susisiekimo ministerija.

Juo labiau, kad 2013 metais buvo patvirtintas naujas Lietuvos neformalaus mokymo įstatymas. Pagal jį švartavimas tapo neformaliu mokymu, o tai reiškia, kad švartuotojų peratestavimą galės vykdyti ir pačios uosto kompanijos.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika pastebėjo, kad uoste reikėtų įvertinti ir laivų švartavimo įkainius.

„Kartais laivo švartavimas kainuoja brangiau nei locmano paslaugos. Dėl švartavimo iš laivų savininkų agentai neretai sulaukia klausimų, kurie yra sunkiai  paaiškinami“, - tikino laivų maklerių ir agentų  asociacijos vadovas V.Šileika.