Baigiama rengti artimiausių dešimtmečių Lietuvos uostų vystymo perspektyva, kurioje nebus nei Būtingės, nei Melnragės išorinių uostų. "Baltmax" funkcijas atliks dabartinis Klaipėdos uostas.

Įplauktų didžiausi laivai

Vystant giliavandenį arba "Baltmax" (pavadinimas pagal didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius iki 16 metrų gramzdos laivus) uostą, pasirinktas iš pirmo žvilgsnio pigiausiai atrodantis variantas. Tačiau suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos varianto pasirinkimas, dėl kainos iššaukęs diskusijas netgi Seime, byloja, kad "pigiausias" variantas ne visada yra pats geriausias.

Klaipėdos uosto techninėje taryboje jau patvirtintas ir netrukus viešam svarstymui bus pristatyti Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo plėtros plano sprendiniai. Juos Uosto direkcijos užsakymu rengia bendrovė "Sweco Lietuva".

Šios bedrovės viceprezidentas Aidas Vaišnoras teigė, kad įvertinti uosto kompanijų poreikiai ir vis didėjančių laivų parametrai. Pagal tai, kad Klaipėdos uostas rinkoje išliktų konkurencingas, siūloma uosto kanalą gilinti iki 17 metrų, išorėje – iki 17,5 metro, platinti viduje iki 185 metrų, išorėje – iki 200 metrų.

Uostas priimtų laivus iki 15,5 metro, atskirais atvejais – net iki 16 metrų grimzlės.

Toks gylis būtų visame uosto laivybos kanale iki Jūrų perkėlos. Malkų įlankoje būtų iki 14,5 metro gylis. Šiuo metu taip pat dėliojami planai, kaip pertvarkyti laivybą Malkų įlankoje, kad joje per metus būtų galima krauti iki 16 mln. tonų, o įrengus krantines vietoje botaninio draustinio, – net iki 20 mln. tonų krovinių.

Pateikti duomenys, kad į Klaipėdos uostą galėtų plaukti "Post Panamax" tipo laivai iki 365 metrų ilgio.

"Klaipėdos Smeltės" vadovas Rimantas Juška pastebėjo, kad MSC konteinervežiai, gabenantys 14 tūkst. TEU konteinerių, yra 366,5 metro ilgio. Ar jie nebegalės įplaukti?

Laivybos profesorius Vytautas Paulauskas mano, kad po rekonstrukcijos, esant palankioms oro sąlygoms, uostas galės priimti ir 400 metrų ilgio laivus.
Bendra Klaipėdos uosto krova po rekonstrukcijos galėtų siekti iki 80 mln. tonų per metus.

Sumos didelės, bet realios

Kad būtų galima pasiekti 17 metrų gylį, neužteks mostelėti tarsi stebuklinga lazdele. Preliminariais skaičiavimais, šiandieninį Klaipėdos uostą paversti "Baltmax" uostu reikėtų apie 1,7 milijardų litų su 20 proc. šios sumos paklaida. Maždaug po vieną trečdalį reikalingos sumos "krepšelį" tikimasi formuoti iš ES paramos (planuojama 618 mln. litų), banko paskolų, ir Uosto direkcijos gautų pajamų.

Ši kaina yra du kartus mažesnė už tą, kiek reikėtų statant "Baltmax" uostą jūroje ties Melnrage ar Būtinge. Nors Būtingės variantas pieš kelis metus buvo įvardintas netgi kaip pigesnis už Melnragės, bet ten pastatyti naują uostą yra nerealu dėl mažų gylių, neišvystytos infrastruktūros, poveikio kaimyninėms Latvijos teritorijoms.

Pritaikant dabartinį Klaipėdos uostą plaukti "Post Panamax" laivams, daugiausiai lėšų prireiktų uosto vartų rekonstrukcijai. Pirmiausiai reikėtų 10–12 laipsnių pasukti laivybos kanalo įplaukimo liniją. Turėtų būti pertvarkomi dabartiniai molai.

Kitą didelę sumą pinigų tektų panaudoti laivybos kanalo gilinimui nuo dabartinių 14,5 metro (išorėje – 15 metrų) iki 17, o išorėje – 17,5 metro.

Taip pat nemažas lėšas tektų įdėti pritaikant krantines, kad prie jų galima būtų gilinti iki 17 metrų. Dar viena išlaidų grupė – sutvirtinti Kuršių nerijos krantą ir įrengti vadinamuosius pietinius uosto vartus, kad būtų mažinama vandens tėkmė iš Kuršių marių ir į jas.

Į minėtą 1,7 mlrd. litų sumą įskaičiuotas ir krantinių pritaikymas. Šiuo metu kalbama apie tai, kad didžiausias, 17 metrų, gylis būtų pasiektas prie "Klaipėdos naftos" naudojamų pirmos ir antros kratinių, bendrovės "Krovinių terminalas" naudojamos 3-iosios krantinės, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos – 4–11 krantinių, "Begos" 66–70 krantinių, "Klaipėdos Smeltės“ 95–100 krantinių.

Tai kol kas preliminarūs norai dėl krantinių. Bendrovės "Birių krovinių terminalas" vadovas Vidmantas Dambrauskas pasigedo jo įmonės naudojamų 101–104 krantinių. Ir jis yra teisus – ši bendrovė, kurios dalį akcijų valdo Baltarusijos trąšų gamintojai, pastaruoju metu Klaipėdos uoste dirba ypač  aktyviai – krauna baltarusių trąšas į maksimaliai leidžiamus didelius laivus.

Uosto vystymas negali sustoti

Dabartinio uosto pritaikymas priimti "Baltmax" laivus vyktų dviem etapais iki 2028 metų.

Iki 2020-ųjų (plius dveji metai) būtų rekonstruojami uosto vartai. Paraleliai turėtų būti įrengti ir pietiniai uosto vartai, sutvirtintas Kuršių nerijos krantas.

Taip pat vyktų ir Malkų įlankos pritaikymas gyliui iki 14,5 metro. Preliminariais skaičiavimais, Malkų įlankos pertvarkymas kainuotų apie 500 mln. litų. Pirminės išlaidos buvo skaičiuojamos dar didesnės – apie 600 mln. litų.

Iki 2022 metų uosto laivybos kanalas turėtų būti gilinamas iki 17–17,5 metro nuo uosto vartų iki Danės upės žiočių su KLASCO laivų apsisukimo ratu. Paraleliai padidėjusiam gyliui būtų pritaikomos 1–11 krantinės.

Pirmojo etapo darbai būtų vykdomi naudojantis 2014–2020 metų ES paramos lėšomis.

II etape būtų vykdomas gilinimas iki Jūrų perkėlos, gilinami ir platinami dar du laivų apsisukimo ratai, naujam gyliui pritaikomos "Begos", "Klaipėdos Smeltės" ir veikiausiai "Birių krovinių terminalo" krantinės.

Vertinama, kad investicijos į uosto pritaikymą naujiems gyliams atsipirktų pakankamai greitai. A.Vaišnoras siūlė vertinti ir tai, kas būtų su Klaipėdos uostu, jei jis sustotų prie šiandieninio išvystymo ir gylių. Didelės konkurencijos sąlygomis po metų kitų nebepavyktų išlaikyti šiandieninio 35 mln. tonų krovos lygio. Didėjant laivams, masiniai kroviniai, kurie dabar keliauja per Klaipėdos uostą, veikiausiai pasuktų į kaimyninius uostus. Jau dabar 17 metrų gylius turi Venstpilio ir Talino uostai, tokio gylio siekia ir Rygos uostas. 

Ambicingi artimiausio dešimtmečio Klaipėdos uosto vystymo planai pristabdytų dalį projektų, apie kuriuos garsiai kalbėta pastarosiomis dienomis. Vienas jų – Kiaulės Nugaros panaudojimas uosto reikmėms. Tuo ypač suinteresuota KLASCO, kuri galėtų praplėsti savo naudojamas teritorijas.

A.Vaišnoro vertinimu, Kiaulės Nugara yra reali ateities Klaipėdos uosto plėtros vieta, bet apie ją bus galima kalbėti suformavus uosto pietinius vartus ir atlikus vandens tėkmių modeliavimo tyrimus.