Padeda epidemijų metu

Į Lietuvos saugios laivybos įstatymą planuojama įkelti nuostatą dėl galimybės vesti jūrų laivą į uostą arba iš jo nuotoliniu būdu. Tai reikštų, kad locmanas vestų laivą nebūdamas jame. Tam būtų naudojama Klaipėdos uoste veikianti viena moderniausių nuotolinio laivų vedimo sistemų.

Tokią nuostatą į įstatymą siūlo įtraukti Susisiekimo ministerija.

Viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, esant nepalankioms hidrometeorologinėms sąlygoms, locmano įsilaipinimas arba išlaipinimas būna pavojingas, o kai kada ir neįmanomas.

Kita priežastis, kodėl geriau laivą vesti nuotoliniu būdu, yra epidemijos. Plintant užkrečiamoms ligoms, locmanams yra pavojinga lipti į laivą. Todėl ir tokiais atvejais tikslinga vesti laivus nuotoliniu būdu.

Locmanų reisai per audrą

Anot L.Maskaliovienės, nuotolinio laivų vedimo praktika taikoma Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos uostuose. Tiksliau, ji priklauso nuo uosto perimetrų – kuo paprastesnė uosto įplauka ir laivybos kanalas, tuo labiau galima naudotis laivo vedimo nuotolinėmis priemonėmis schemą.

Panaši praktika buvo ir Lietuvoje. Nors ji juridiškai nebuvo įteisinta, bent neįrašyta į Lietuvos saugios laivybos įstatymą, sprendimą vesti laivą nuotoliniu būdu Klaipėdos uosto kapitonas priimdavo savo rizika.

Klaipėdos uostas iš dalies yra ir sudėtingas, nes ties 1 ir 2 krantinėmis laivams reikia daryti staigų posūkį. Šiuo metu vyksta uosto vartų rekonstrukcija, kuri sumažins laivų plaukimo posūkio kampą ir uosto įplauką padarys paprastesnę.

Laivo vedimas per nuotolį juridiškai nebuvo įteisintas, bent tai neįrašyta į Lietuvos saugios laivybos įstatymą, todėl sprendimą Klaipėdos uosto kapitonas priimdavo savo rizika.

Laivų vedimą be tiesioginio locmano įlipimo į laivą diktavo ir ekonominės sąlygos. Esant blogam orui, laikyti laivą išorės reide ar prie krantinių brangiai kainuodavo. Priklausomai nuo krovininio jūrų laivo dydžio jo paros prastova gali pridaryti nuo 10 iki 50 tūkst. eurų nuostolių.

Anksčiau būdavo, kad laivą locmanai pro uosto vartus išvesdavo ir per audrą. Esant dideliam bangavimui, kai bangų aukštis jūroje pasiekia apie 3 metrus, "nuimti" locmaną nuo laivo būdavo neįmanoma, nenorėta rizikuoti jo gyvybe. Būdavo atvejų, kai locmanas likdavo laive ir juo plaukdavo iki artimiausio uosto, o po to į Klaipėdą grįždavo keleiviniu lėktuvu.

Reikės dronų pagalbos?

Pastaraisiais metais locmanų reisų į kitus Europos uostus nebebūdavo. Esant blogoms oro sąlygoms laivai iš uosto būdavo išvedami ar į jį įvedami nuotoliniu būdu.

Būdavo taikoma ir tokia praktika, kad locmanas į laivą įlipa arba iš jo išlipa šiam plaukiant pro uosto vartus. Tokia praktika būdavo ir rizikinga. Plaukimas laivybos kanalu ir pro uosto vartus yra rizikingiausia zona. Plaukiant pro vartus laivo kapitonui tekdavo ne tik vesti laivą, bet ir pasirūpinti, kad locmanas sėkmingai "įšoktų" į laivą ar "iššoktų" iš jo.

Susisiekimo viceministrė L.Maskaliovienė patvirtino, kad Klaipėdos uosto locmanai turi technines priemones, kurios leidžia vesti laivus nuotoliniu būdu. Įprasta praktika, kad, vedant laivą nuotoliniu būdu, tarp locmano ir laivo kapitono tiltelio turi būti patikimas radijo ryšys ir priemonės. Laivas turi naudoti automatinę indentifikavimo sistemą (AIS).

Į laivą turi būti pristatyta nešiojama locmanų automatinio vedimo įranga su įdiegtais elektroniniais jūrlapiais. Tik paisant reikiamų sąlygų laivo vedimas nuotoliniu būdu gali būti prilyginamas laivo vedimui su locmanu.

Kaip į laivą pristatyti locmanų įrangą, diskutuota praeityje. Realiai įrangą iki laivo jūroje gali nugabenti locmanų kateris. Buvo iškelta ir idėja, kad įrangą galėtų nugabenti ir dronas.

Gali būti, kad kuriama, o gal jau ir sukurta tokia elektroninio ryšio sistema, kuri numatys, kad jokios įrangos gabenti nereikia, o vedant laivus galima naudotis internetiniu ryšiu.