Emigrantų palikti vaikai turėtų niekada nesirgti, nes didžiosios jų dalies medikai neturi teisės gydyti. Į užsienį prasigyventi išvykstantys tėvai nepilnamečius palieka vienus arba su artimaisiais ir masiškai vengia sutvarkyti globos dokumentus.

Atideda operacijas

Uostamiesčio medikai stveriasi už galvų, kai pradėję gydyti nepilnametį sužino, kad šis neturi nei tėvų, nei oficialių globėjų. Be šių asmenų sutikimo ir parašo medikai neturi teisės negaluojančių vaikų tirti, gydyti ir operuoti.

Tad medikams dažnai tenka pasukti galvą, kaip padėti sergančiam vaikui. Kartais dėl emigrantų nesutvarkytų dokumentų suplanuotą operaciją tenka atidėti ir laukti, kol vaiko tėvai grįš iš užsienio.

„Čia mūsų socialinė problema, kad tėvai priversti uždarbiauti užsienyje. Bet vis tiek negalima palikti vaikų vienų arba nesutvarkytų globos dokumentų“, – stebisi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė, pasakojusi, kad pas medikus mažuosius vis dažniau atlydi močiutės, tetos, kaimynės.

Medikams pasiteiravus, kodėl palikto vaiko globėjai neturi dokumentų, neretai nuskamba pasiteisinimas: „Mums gėda, nes tėvai turėtų išsižadėti savo vaiko“. Kiti aiškina, kad oficialios globos įteisinimas atima daug laiko.

K.Bobianskienė neslepia, kad reikalauti oficialaus rašto iš vaiko globėjo pradėjo po to, kai prieš porą metų buvo patvirtintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.

Kviečia konsiliumą

Vaikų ligoninės vadovė pasakojo, jog medikai daro viską, kad mažieji sulauktų pagalbos. Jeigu neturinčiam oficialaus globėjo vaikui prireikia skubios pagalbos, kviečiamas trijų gydytojų konsiliumas. Medikai pasirašo dokumentą dėl gyvybei gresiančio pavojaus ir vaikas operuojamas be tėvų žinios.

Tačiau jei gyvybei pavojaus nėra, gydymui būtinas tėvų sutikimas. Kartais tik prieš suplanuotą operaciją paaiškėja, kad mažasis pacientas neturi reikiamo dokumento.

Su vaikais likę neformalūs globėjai taip pat nieko pakeisti negali: neatstovaujant tėvams, notarai nesutinka forminti jokių dokumentų.

Norėdama tuo įsitikinti K.Bobianskienė pati paskambino keliems notarams. Šie patvirtino, kad kol tėvai nesugrįš iš užsienio, patvirtinti įgaliojimo ar kito dokumento negalima.

Tačiau pasitaikė atvejų, kai prireikus rimtesnės gydytojų pagalbos užsienyje gyvenantys tėvai iš ten atsiuntė notaro patvirtintus reikiamus dokumentus. Globėjams juos likdavo tik išversti į lietuvių kalbą.

Paliko tik su šuniuku

„Net nepatogu klausytis, kad tėvams ir globėjams gėda susitvarkyti globos dokumentus“, – stebėjosi Klaipėdos vaiko teisių skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.

Oficiali laikina globa yra svarbus dokumentas, leidžiantis atstovauti vaiko interesams visose institucijose. Tad tėvai, kurie išvykdami į užsienį nesutvarko dokumentų, labai grubiai pažeidžia vaiko teises.

Vedėja paaiškino, jog pavykus įrodyti, kad išvykę į užsienį tėvai nepaliko oficialaus globėjo, už nepakankamą rūpinimąsi vaiku galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Tačiau nors teisinės priemonės bausti egzistuoja, jos nė karto nebuvo panaudotos praktiškai.

G.Aurylienė apgailestavo, kad nesulaukė nė vieno pranešimo raštu apie be oficialaus globėjo paliktus vaikus.

Pasitaikė pavienių atvejų, kai emigravusių tėvų vaikai Klaipėdoje gyveno vieni. Taip nutiko 12 metų mergaitei, paliktai tik su šunimi. Vaiko teisėms pradėjus domėtis situacija, mama iš užsienio grįžo per savaitę ir dukrą išsivežė.

Užsieniečiai atima vaikus

G.Aurylienė sutiko, kad užsienio šalyse požiūris į vaikų priežiūrą gerokai griežtesnis. Iš svetur sulaukiama nemažai pranešimų apie nepakankamą lietuvių rūpinimąsi savo vaikais. Kartais jie tiesiog atimami iš šeimos.

Vaiko teisių skyriaus vedėja sulaukia užsienyje gyvenančių klaipėdiečių klausimų, kaip susigrąžinti iš jų atimtą vaiką. Tokių griežtų priemonių imamasi, kai lauke vaikas paliekamas be suaugusiųjų priežiūros ar triukšmaujama namuose, net jei nenaudojamas smurtas.

Itin griežtai vaikų priežiūra vertinama Skandinavijos šalyse, Danijoje, Anglijoje. Tad iš ten ir sulaukiama daugiausiai skundų.

Globa suteikta tik daliai

G.Aurylienės manymu, jeigu visos įstaigos griežčiau iš tėvų reikalautų dokumentų dėl oficialios globos, gal ir jų požiūris taptų atsakingesnis.

Per metus uostamiestyje laikina globa įteisinama maždaug 100 vaikų. Pernai būta 98 tokių atvejų, o prieš porą metų – 75. Vedėja pastebi, kad po truputį daugėja atsakingų tėvų, sutvarkančių dokumentus prieš išvykimą.

Šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra įteisinta 210 vaikų globa. Tačiau nėra tikslių duomenų, kiek Klaipėdoje gyvena emigravusių tėvų paliktų vaikų.

Pastaraisiais metais tokie duomenys renkami iš ugdymo įstaigų. Nors jie kasmet keičiasi, manoma, kad tokių vaikų skaičius svyruoja nuo 250 iki 400.

G.Aurylienė stebisi, kodėl nesutvarkius dokumentų pasiteisinama gėda. Už laikiną globą pinigai nemokami, o vaiko išsižadėti taip pat nereikia.

Lemia tėvų atsakomybė

Priešingai nei mano kai kurie tėvai, dokumentų sutvarkymas neatima daug laiko, o pati tvarka yra supaprastinta. Dokumentais tėvai turėtų pasirūpinti likus ne mažiau nei mėnesiui iki išvykimo.

Tačiau prireikus skubiai laikinos globos dokumentai sutvarkomi vos per kelias dienas. Sykį taip nutiko, kai mažam vaikui prireikė operacijos.

Kartu su vienu iš tėvų į Vaiko teisių apsaugos skyrių turėtų ateiti būsimas globėjas. Tačiau parašyti vien pareiškimo nepakanka – būtina pristatyti tam tikrus dokumentus, o tėvai raštu turi įsipareigoti dėl vaiko išlaikymo. Negana to, specialistai įvertina ir būsimas vaiko gyvenimo sąlygas.

„Bet tiems, kuriems iš tikrųjų rūpi vaikas, nebaisūs jokie sunkumai“, – įsitikinusi G.Aurylienė.