Klaipėdiečiai kviečiami už tūkstantį litų nusipirkti išnykusių lietuvių kalbos žodžių globėjo statusą – surinkti pinigai bus skirti unikaliam memorialui įrengti.
Jis atsiras I.Simonaitytės bibliotekos pagrindiniame Saulės laikrodžio kiemelyje. Memorialas bus horizontalus – centriniame take išdėstytos granito trinkelės, kuriose iškiliąją kalba ir bus iškalti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.
Visus juos vienys speciali plyta, kurioje bus įrašyta: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirę, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“.
„Teko girdėti pasvarstymų, kad žodžiai bus negerbiami, nes juos žmonės mindžios. Tačiau ar mes nemindžiojame paties svarbiausio mums visiems daikto – gimtosios žemės? O į svečią šalį atvykęs popiežius ją net pabučiuoja. Manau, kad jokio pasityčiojimo ir žodžių, kurie bus iškalti prie pagrindinio tako į biblioteką, tikrai nebus“, – įsitikinęs I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.
Tokio memorialo atsiradimo iniciatoriai – Lietuvių kalbos gynimo draugijos vadovas, Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, rašytojas J.Šikšnelis ir skulptorius Algirdas Bosas.
V.Čepo teigimu, pirmajame etape memoriale bus iškalti 40 išnykusių lietuvių kalbos žodžių. Juos surinkti padėjo kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė.
„Surinkti tokie lietuvių kalbos žodžiai, kurie yra gražūs, ne skoliniai, bet dėl įvairių priežasčių jie mirę, išnykę, pamiršti“, – teigė J.Šikšnelis.
Įrengti memorialą kainuos apie 30 tūkst. litų, todėl jau dabar ieškoma finansinės paramos.
Paminklo iniciatoriai sugalvojo, kad mirusius žodžius galima įsiūlyti žmonėms ar organizacijoms, bendrovėms, kurioms rūpi lietuvių kalba ir jos išsaugojimas.
Už tūkstančio litų auką rėmėjas taps vieno žodžio globėju. Gimtosios kalbos puoselėtojai, prisidėję prie vieno ar kelių išnykusių žodžių įamžinimo, bus pažymėti nuolat veikiančioje virtualioje ekspozicijoje ir specialiai tam skirtoje žymėje I.Simonaitytės bibliotekos kiemelio sienoje.
„Memorialą tikimės atidengti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tačiau viskas priklausys nuo surinktų pinigų ir darbų spartos“, – teigė J.Šikšnelis.
V.Čepas pripažino, kad pinigų paminklo įrengimui iniciatoriai dar neturi. „Šią savaitę pradedu eiti per žmones ir rinkti pinigus. Tikiu, kad klaipėdiečiai noriai padės išsaugoti archajiškus ir pamirštus žodžius“, – vylėsi Klaipėdos mero pavaduotojas.
|
Išnykę lietuvių kalbos žodžiai Angu – arba Ankerys – sudygęs grūdas Anopas, -a – anoks, -ia Ansgatės – antai, aure Arep – op Atlėšys – atodrėkis Augytė – 1.motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas Augojas – laukinis serbentas Begne – bene, ar tik ne, gal Berklai – lieptas Bėsku – oi, oi (skausmui išreikšti) Besneko – niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos Biškinas – vidutinis, nestambus arklys Bizdras, -a – trumpas, be uodegos Brąsvus, -i – derlingas, našus Būrioti – srėbti, pliaupti Bukštinas – avinas Čiūtė – kankorėžis Čiužma – daug, kantrybė Dabus, -i – puošnus, -i Dangojus – apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai Dangovė – apdaras, drabužiai, apsitaisymas Daras – darbas Deividas – dievaitis Delka – meškerė Valkos – rogės Vambra – lūpa, burna, snukis Varkalys – varinių daiktų kalėjas, varininkas Varvas – lašas Vekė – statinis kaištis, volė Veliuoka – vaiduoklis, šmėkla Ventarinė – pilvas Verkšnaitis – elgeta Žagata – šarka Žievulėlis – žievės skiedrelė, gabaliukas Žiorti – derėti Žiubčius – avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas Žužulys – stora gelumbė Žvieti – žvejoti Žvilas, -a – 1. poširmis. 2. apyžilis |
|---|
Naujausi komentarai