Klaipėdos paplūdimius prižiūrintys sako, kad, ką galėjo, jūra jau sunaikino. Ir ne tik infrastruktūrą. 

Ir jūra vis dar šėlsta.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai sako, kad situacija unikali. Sausio pabaigoje prasiautęs uraganas gina jau trečią audrą. Ir vis plukdo vandenis į Baltiją iš Šiaurės jūros. Iki pusmetrio, o savaitgalį iki 60 centimetrų pakilęs vanduo Baltijoje – pavojingas reiškinys. Ir jis vis kyla. 

„10 centimetrų vandens lygio pakilimas apsemia daugiau negu metrą mūsų paplūdimio. 90 centimetrų yra devyni metrai. Plius vėjinė patvanka, kuri dar prigins daugiau vandens prie mūsų krantų, ir banginė patvanka. Netgi Šventosios paplūdimiuose, kurie yra patys plačiausi Lietuvoje, šį kartą vanduo gali pasiekti kopas“, – teigia Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, Klaipėdos universiteto mokslininkė.

Marių vanduo lieja kelią į Juodkrantę. Metru jūros vanduo pagilino ir Klaipėdos uostą. Ir tai trikdo ne tik žmones per marias keliančių darbą. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot mokslininkės, uostą, Kuršių marias bei upes tvindo per kraštus besiliejanti jūra ir lemia dažnai nenuspėjamas pasekmes. 

„Palanga gali jau tikėtis, kad bus šiek tiek apsemtas Palangos centras. Taip pat Šventoji toliau gali vadintis Šiaurės Venecija. Drevernos uostelis – deja“, – sako L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Prognozuojama, kad vanduo lies ir kitas teritorijas. To nebūtų, jei vėjas kryptį keistų ir pūstų iš šiaurės. Bet kadangi žadamos pietvakarių-vakarų krypčių bangos, mokslininkė pataria pajūrio ir pamario gyventojams neskubėti slėpti guminių batų ar bridkelnių ir pasirūpinti, kad rūsiuose neliktų vertingų daiktų.

Šilutės rajone apsemtų sodybų per keletą dienų patrigubėjo. Iš krantų lipa ir Minija. 

Mokslininkė siūlo neskubėti vertinti ir audrų padarinių, nes nežinia, kiek stichija dar siaubs pakrantes.