Neįprastas ginčas dėl Klaipėdos uosto gilinimo

Klaipėdos uoste atliekama daugybė gilinimo darbų, kurių vienintelis ir itin svarbus kriterijus yra tinkami batimetriniai gylio matavimai.

Gyliai, kubai ir įkainiai

Kalbant apie uostą dažnai pasigirsta vertinimų, kad neaišku, kaip gilinant po vandeniu skaičiuojami iškasti kubiniai metrai, kurie virsta pinigais.

Procedūra ir techninės priemonės yra pakankamai aiškios. Po gilinimo atliekami batimetriniai matavimai parodo, kiek kubinių metrų grunto iškasta ir išgabenta į jūrą.

Šioje istorijoje teismai konstatuoja, kad ir batimetriniai matavimai ne visada atliekami tiksliai. Kartais jie teisme gali būti pripažįstami ir netinkamais.

Ginčų dėl gylių matavimo teismuose nėra daug. Uosto direkcija tokiems matavimams atlikti turi laivą "Lotas", kuriame yra šiuolaikinė įranga.

Aiški ir apmokėjimo schema. Kai Uosto direkcija po konkurso užsako gilinimo darbus, yra tikslūs įkainiai. Įprastai Uosto direkcija už gilinimą atsiskaito laiku.

Nepaisant to, Estijos kompanija "Victoria Shipping" ir Lietuvos bendrovė "Garant Diving" sugebėjo įsitraukti į teisinį ginčą. Jis praėjusių metų pradžioje buvo analizuojamas Klaipėdos apygardos teisme, 2021 m. gruodžio 23 d. padėtas taškas Lietuvos apeliaciniame teisme.

Tuo buvusių partnerių ginčas gali ir nesibaigti, nes išlieka galimybė nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Abu partneriai vertino žalą

Istorija prasidėjo 2017 m. gruodžio 5 d., kai konkursą pagilinti uosto akvatoriją prie krantinių laimėjusi "Garant Diving" sudarė subrangos sutartį su Estijos kompanija "Victoria Shipping".

Estai prie "Begos" naudojamų 67 ir 68 krantinių turėjo iškasti apytiksliai 12 tūkst. kubinių metrų grunto. Sutarta 12,62 euro kaina už kubinį metrą. Darbų suma – 151 440 eurų.

"Victoria Shipping" darbus baigė 2018 m. pradžioje ir vasario 2 d. paprašė atlikti batimetrinius matavimus. Jie atlikti vasario 21 d. Esminis momentas tas, kad tuose matavimuose nebuvo nurodytas iškasto grunto kiekis.

Matavimo rezultatai rodė, kad uosto gilinimo darbai atlikti tinkamai, pasiektas numatytas 14,5 metro gylis. Vėliau pasirašytas darbų priėmimo– perdavimo aktas. "Victoria Shipping" atstovų teigimu, akte nebuvę nurodyti defektai, nepareikšta pretenzijų.

Neaiškumas prasidėjo, kai reikėjo atsiskaityti. "Victoria Shipping" atstovai teismui teigė, kad jiems liko per 119 676 eurų skola.

"Garant Diving" teisme tikino, kad 2018 m. gegužės 28 d. Uosto direkcija atliko batimetrinius matavimus ir nustatė, kad iki projektinio gylio neiškasta 150 kubinių metrų grunto. "Victoria Shipping" kasimo technika kovą jau buvusi išgabenta iš Klaipėdos uosto, todėl tuos 150 kubinių metrų tekę kasti pačiai "Garant Diving".

Estų kompanijos atstovai aiškino, kad pagal jos kasdienines ataskaitas, ji prie 67 ir 68 krantinių iškasė 19 283 kubinius metrus grunto. "Garant Diving" kompanija teisme teigė, kad jos samdyta viešoji įstaiga nustačiusi iškastus tik 9 799 kubinius metrus grunto. Estams už tą kiekį ir buvę sumokėta. Sutartyje nurodytas 12 tūkst. kubinių metrų kiekis buvęs tik apytikslis. Realų iškastą kiekį turėję nustatyti batimetriniais matavimais. Estijos kompanijos atstovai teisme tvirtino, kad buvo sutarę, jog pačios sutarties suma bus ne mažesnė nei 151 440 eurų.

Kaip dažnai būna, prasidėjus ginčams teismuose, atsiranda ir priešieškinių reikalavimų. 2020 m. kovo 26 d. "Garant Diving" pateikė estų kompanijai "Victoria Shipping" priešieškinį reikalavimą sumokėti 87 779 eurus. Tiek išlaidų ji patyrusi už ekskavatoriaus, žemsiurbės ir tralo nuomą atliekant papildomą kasimą. Pretenzijos pateiktos ne tik dėl nebaigtos vykdyti sutarties, bet ir dėl nesilaikyto darbų grafiko, nekokybiškai arba visai neatliktų kai kurių darbų, kaip grunto plovimas nuo krantinių įlaidų.

Atmetė pretenzijas ir reikalavimą

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. priėmė saliamonišką sprendimą. Jis atmetė tiek estų kompanijos "Victoria Shipping" pretenzijas dėl, jos teigimu, nesumokėtų pinigų, tiek "Garant Diving" priešieškinį reikalavimą.

Teismas abejojo "Victorios Shipping" nurodytu iškastu 19 283 kubinių metrų grunto kiekiu. Uosto direkcijos batimetrinių matavimų duomenimis, prie 67 ir 68 krantinių iš viso buvę iškasta 22 259 kubiniai metrai grunto.

Be "Victoria Shipping", ten gruntą dar kasė bendrovė "Baltic Techservice" (10 900 kub. m) ir pats "Garant Diving" (1 560 kub. m). Šie kiekiai patvirtinti batimetriniais matavimais ir elektroninėmis ataskaitomis. Tokiu atveju "Victoria Shipping" dalis liko 9 799 kubiniai metrai, už kuriuos jai ir buvę sumokėta.

"Garant Diving" priešieškinis reikalavimas atmestas todėl, kad teisme pripažinta, jog 2018 m. vasario 21 d. batimetriniai matavimai buvo atliekami netinkamai, nesilaikyta Baltijos jūros aukščių sistemoje pateikiamo uosto akvatorijos vandens nulinio lygio.

Tinkami batimetriniai matavimai atlikti 2018 m. kovo 26–30 d., gegužės 24 d., tačiau pagal juos jau nebegalėjo būti teikiama pretenzija. Pagal Uosto gilinimo taisykles pretenzijos gali būti teikiamos atlikus batimetrinius matavimus ne vėliau nei per mėnesį, kai užbaigti gilinimo darbai.

Mėnesio terminas buvo 2018 m. kovo 2 d. "Garant Diving" teisme tikino, kad atlikti batimetrinius matavimus sutrukdžiusios netinkamos oro sąlygos – ledonešis Klaipėdos uoste. Teismai į tai neatsižvelgė.

Tiek "Victoria Shipping", tiek "Garant Diving" atstovai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo iškėlė daugybę sau palankių ir papildomų argumentų. Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. paliko galioti jo sprendimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Neužmirškime, kad dabar valdžioje yra tie kas Šventosios uostą pastatė be molų ir jis veikė lygiai parą kol vyko jo atidarymas.

Nuomonei

Nuomonei portretas
Ne patriotai o sugadinti santykiai su Kinija. Manot kas būtų žiūrėjes i tuos kiauksėjimus ar melnaragiškiu prieštaravimus, jeigu viskas būtų ėję sklandžiai kaip anksčiau? Tikrai ne. Tuo labjau kad melnaragiškiai kiauksėjo vien tam kad pakelt savo turto verte iki gerų sumų. Ir ačiū Dievui kad to uosto nebus. Dabar esančio nesugeba įveiklinti, verslo sukčiai daro ką nori, viskas privatizuojama(reiškia ateityje uostas bus ne mūsų visų..)**. Todėl nesugebant vyriausybei bent minimaliai kontroliuot kas vyksta bet kokiose didžiojo verslo srityse, Lietuvai turėt Kinijos koloniją, kuri diktuotų savo sąlygas, tikrai nereikia.

Klausimas

Klausimas portretas
Ar nenusausins Kuršių marias?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių