Pajūrio verslininkai ir Klaipėdos apskrities savivaldybių vadovai susivienijo bendram tikslui – siekti, kad tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos būtų įvestas bevizis režimas.

Regionas suklestėtų

„Dabar yra susidariusi sunkiai suvokiama situacija. Žmonės iš Kaliningrado srities nori mums atvežti pinigų, o mes atsisakome juos priimti. Taip toliau tęstis nebegali“, – konstatavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis teigė, jog artimiausiu metu bus parengtas kreipimasis į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Vyriausybę.

„Šį kreipimąsi pasižadėjo pasirašyti beveik visų Klaipėdos apskrities savivaldybių merai. Juo prašysime, kad būtų panaikintas bevizis režimas tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos. Aišku, gal tai ne tik mūsų šalies valdžios kompetencijos klausimas, tačiau ji turi siekti mums visiems palankių sprendimų ir Europos Sąjungos institucijose“, – tvirtino D.Jasaitis.

Jis net neabejojo, kad jei žmonės iš Kaliningrado srities į Lietuvą galėtų įvažiuoti be vizų, bent jau Klaipėdos regionas suklestėtų.

„Jie atvežtų mums pinigų, juos čia paliktų, o išsivežtų tik orą ir mūsų prekes“, – naudą įžvelgė D.Jasaitis.

Neringos meras pabrėžė, kad jei bevizis režimas kelia kokių nors grėsmių, tuomet atidžiau turėtų dirbti atsakingos tarnybos.

„Pastatykime daugiau pasieniečių, pakelkime jiems algas, ir problemų nebus“, – įsitikinęs Neringos meras.

Kavinės atgyja dėl rusų

Jis teigė, jog turistams iš Kaliningrado srities gauti vizą įvažiuoti į Lietuvą yra šiek tiek supaprastinta tvarka nei žmonėms, kurie nori tik pusdieniui atvykti į Juodkrantę ar Palangą. Tokiems piliečiams reikia pateikti kvietimą į Lietuvą įrodančius dokumentus, ne vieną kartą apsilankyti valdžios institucijoje.

„Tačiau žmonės iš Kaliningrado srities vis tiek važiuoja pas mus. Jei ne jie, tai Neringoje žiemą nebūtų nė vienos veikiančios kavinės. Vadinasi, jei būtų bevizis režimas, turistų srautai išties džiugintų“, – pabrėžė D.Jasaitis.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Palangos viešbučių ir restoranų asociacija neseniai kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl supaprastinto vizų režimo su Kaliningrado sritimi.

Nurimti neketina

Rašte teigiama, jog šios politinės, o tuo pat metu ir ekonominės problemos sprendimas yra itin aktualus Vakarų Lietuvos apgyvendinimo, kitas paslaugas teikiantiems verslininkams, kurių verslas labai priklauso nuo sezoniškumo, susijusio su prastu regiono pasiekiamumu per Palangos oro uostą ir neišplėtoto konferencinio turizmo.

„Rusijos Kaliningrado srities ir Vakarų Lietuvos verslo bendradarbiavimas išsprendus bevizio režimo pasienio gyventojams klausimą, nustatant didesnį kaip 50 km pasienio ruožo atstumą, pagyvintų Vakarų Lietuvos ekonominį gyvenimą. Precedentas dėl tokio bevizio režimo jau yra Lenkijoje, todėl manome, kad jis įmanomas ir Lietuvoje“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Jis pabrėžė, jog klausimas dėl vizų režimo tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos yra labai senas, tačiau vis dar neišspręstas.

„Mes nenurimsime, judinsime šį klausimą, netylėsime, nes jei bent jau bus įvestas supaprastintas vizų režimas tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, tarkime, 100 kilometrų nuo sienos, tai jau bus gerai“, – tvirtino V.Krolis.

Nesidera Rusija?

Užsienio reikalų ministerija vakar jau pateikė atsakymą į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prašymą.

Jame tikslinama, kad tarp Lenkijos regionų ir Kaliningrado srities įgyvendinamas susitarimas dėl vietinio eismo per sieną nėra bevizis režimas. „Vizų dialogas siekiant bevizio režimo ir derybos dėl Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimo atnaujinimo vyksta Europos Sąjungos lygiu. Valstybės narės dvišaliu pagrindu tokių susitarimų sudaryti negali. O ES šalių susitarimai su kaimyninėmis šalimis dėl vietinio eismo per sieną sudaromi vadovaujantis ES reglamentu, palengvinančiu ES ir kaimyninių šalių pasienio gyventojų keliones pasienio teritorijose“, – teigiama atsakyme.

Lietuva ir Rusija dar 2010-aisiais buvo suderinusios Vietinio eismo per sieną susitarimą, supaprastinantį gyventojų, gyvenančių iki 30–50 km atstumu nuo sienos, keliones, tačiau jis pasirašytas nebuvo, nes Rusija į vietinio eismo per sieną teritoriją pageidavo įtraukti visą Kaliningrado sritį.

ES reglamentas nenustato galimybės išplėsti pasienio teritorijos į Lietuvos pusę daugiau nei 50 km.

„Lietuvos pusė siūlo Rusijos pusei atnaujinti derybas pagal galiojančio reglamento nuostatas ir išplėsti susitarimo taikymo teritoriją, kuri apimtų Lietuvos administracinius vienetus, patenkančius į 30 km ruožą nuo valstybinės sienos, bet ne daugiau kaip 50 km, ir visą Rusijos Kaliningrado sritį, tačiau Rusijos pusė su tokiais Lietuvos pasiūlymais kol kas nesutinka“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.