Su Karlshamno keltų linijos permetimu į Klaipėdos centrinį terminalą prasidėjo prieš 29 metus pastatytos Jūrų perkėlos kaip keltų terminalo saulėlydis.            

Pagaliau įdarbintos investicijos

„DFDS Seaways“ aptarnaujamos jūrų keltų linijos Klaipėda - Karlshamnas perkėlimas į Klaipėdos centrinį terminalą sulaukė nedviprasmiškos reakcijos. Už maždaug 250 mln. litų (apie 72,5 mln. eurų) pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, tačiau daugiau krovinių į Klaipėdos uostą nepritraukta. Kol kas tiesiog pasidalinta srautais.

Netgi Klaipėdos centrinį terminalą aptarnaujantys krovos operatoriai yra tie patys – atvykstantys iš Jūrų perkėlos, nes šį terminalą operuoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, jog yra gerai tai, kad sukurta infrastruktūra pagaliau pradėjo dirbti.

„Situacija verslui yra nepaprasta dėl geopolitinių aspektų regione. Atsiliepė ir įvesti kuro kokybės reikalavimai. Norėtųsi, kad jūrų keltų keleivių ir krovinių srautai Klaipėdos uoste augtų. Jūrų keltų rinka yra svyruojanti ir ne pati blogiausia. Smagu yra tai, kad modernus terminalas atsirado miesto centre. Keleiviams bus patogu iš jo išvažiuoti į Klaipėdos - Vilniaus automagistralę“, - dėstė A.Vaitkus.

Patogaus išvažiavimo dar teks palaukti. Minijos ir Baltijos prospekto sankryžą ketinama baigti rekonstruoti maždaug rugsėjį. Kol kas bus kiek painesnis išvažiavimas iš šio terminalo.

Koks Jūrų perkėlos likimas?

Bene pirmą kartą A.Vaitkus prabilo apie tai, kad visos keltų linijos anksčiau ar vėliau turėtų persikelti iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą. Jo nuomone, pietinėje uosto dalyje Smeltės pusiasalyje esantis 46 ha Jūrų perkėlos terminalas turėtų būti panaudotas žymiai efektyviau.

Tai, kad anksčiau ar vėliau keltus aptarnaujantis terminalas iš Jūrų perkėlos bus perkeltas į centrinį terminalą jau galima buvo numanyti po to, kai šalia Kiaulės Nugaros buvo pradėtas statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dujų krovos ir keleivinių laivų kaimynystė tikrai nebūtų pageidaujama.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovas Audrius Pauža teigė, kad šiuo metu atliekama studija, kaip ateityje bus panaudota Jūrų  perkėlos teritorija. Manoma, kad jos pertvarkymas truks nuo 5 iki 7 metų. 

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio vadovas Jonas Nazarovas norėtų, kad kuo greičiau į naująjį terminalą iš Jūrų perkėlos būtų perkeltos visos linijos. Jis tikisi, kad tai pavyks padaryti per vienerių metų laikotarpį. Kol kas perkelti kitas linijas trukdytų ne iki galo užbaigtas išvažiavimas iš Klaipėdos centrinio terminalo.

Problemiškas yra visas Baltijos prospektas ypač ties žiedinėmis sankryžomis su Taikos prospektu ir Šilutės plentu. Prieš perkeliant kitas linijas iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą dar reikės padaryti nemažai darbų, kad prestižiniu turintis tapti išvažiavimas į automagistralę netaptų keltų klientų keiksnojimo objektu.

Apkrovimas vyks palaipsniui

Oficialiai Klaipėdos centrinis terminalas jau veikia 11 mėnesių. Aptarnauta per 120 įvairių tipų laivų, tarp jų ir kruizinių. Per tą laiką jis buvo panaudojamas labai maža iki 10 proc. apimtimi. Perkėlus keltų liniją Klaipėda-Karlshamnas terminalo panaudojimas šoktelės iki 35 proc. Anot Klaipėdos centrinio terminalo bendrovės vadovo Benedikto Petrausko, normalu, kai terminalas apkraunamas palaipsniui.

Perkėlus likusias linijas iš Jūrų perkėlos jo apkrovimas išaugtų iki 60-70 proc. Tai reiškia, kad dar liktų rezervas pritraukti naujas linijas. B.Petrauskas pripažino, kad terminalas gali galimybę kokybiškai ir greičiau aptarnauti srautus, turi rezervą ir galimybę plėstis.

„DFDS Seaways“ dar neatsisakė idėjos vėl atidaryti keltų laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Travemiundės, bet jos likimas priklausys nuo pokyčių Rusijos rinkoje.

Apie kokias nors kitas konkrečias linijas kalbėti dar anksti. Kaip pastebėjo „DFDS Seaways“ atstovas J.Nazarovas, kad ir kaip norėtume naujų linijų į Angliją ar Airiją, jas atidaryti nerealu - tokiais atstumais niekas neplaukios.

„Baltijos jūroje yra labai daug linijų, bet kad jos norėtų atplaukti taip nėra. Kai pastatai specializuotą terminalą gaunasi nauda ir ekonominis afektas. Sulaukiame daug lankytojų iš Švedijos, Vokietijos, kurie nori pamatyti, kaip funkcionuoja naujas terminalas“, - pastebėjo B.Petrauskas.