Latvijoje mirga įvairiausi skelbimai apie parduodamus uostų, žvejybos, transporto verslus, o Lietuvoje ir Estijoje jų gali net neieškoti – tokių verslų pardavimuose beveik nėra.

Nykstančio verslo signalai

Prieš kurį laiką netgi buvo pasklidę komentarai, kad Latvijoje uosto verslą galima nusipirkti už vieną eurą. Realiai taip nėra. Pigiausia, ką teko matyti Latvijoje, buvo tarptautinės krovinių gabenimo sunkvežimiais įmonėlės su 1–2 sunkvežimiais už 28 ir 50 tūkst. eurų.

Lietuvoje taip pat galima įsigyti tarptautines krovinių gabenimo sunkvežimiais įmones, bet jų kainos jau solidesnės – nuo 135 iki 155 tūkst. eurų. Tai jau yra kiek didesnės, 3–4 sunkvežimius turinčios krovinių vežimo kompanijos.

Su veikla prie vandens susietos šiuo metu Lietuvoje pigiausios yra baidarių nuomos įmonėlės. Jas siūloma pirkti už 5–5,8 tūkst. eurų. Tokios palyginti mažos kainos, matyt, yra ženklas, kad baidarių nuomos bumas Lietuvoje jau išsikvepia. Daugeliu atvejų pardavimai yra signalai apie vieno ar kito verslo nykimą.

Nepopuliarus Lietuvoje ir vandens pramogų verslas. Įmonę, kuri turi licenciją vykdyti tokio tipo verslą, kartu su kateriu „Byliner“ siūloma įsigyti už 22 tūkst. eurų.
Lietuvoje nė su žiburiu nesurasi parduodamų uosto verslų. Jei kas ir pretenduoja į Klaipėdos uosto krovos kompanijų akcijas, tai tik stambios tarptautinės korporacijos. Šiuo metu dėl verslo pirkimo Klaipėdos uoste bent su keliomis kompanijomis derasi Kinijos verslininkai.

Paskutinis didesnis Klaipėdos uosto krovos kompanijos akcijų pirkimas buvo 2013 m., kai 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų nupirko Baltarusijos kompanija „Belkalij“. Po šio sandėrio Birių krovinių terminalo krovos verslas uoste suklestėjo.

Dažniausiai turtai Klaipėdos uoste yra perleidžiami naujiems savininkams po reorganizacijų ar bankrotų, kaip Lietuviškų durpių krovos, „Kabotažo“ atvejais.

Nuo uostų terminalų iki žvejų laivų

Žymiai platesnis įvairių jūrinių, transporto ir uosto verslų pasiūlymas yra Latvijoje. Už 7 mln. eurų siūloma įsigyti 18,7 ha teritoriją Liepojos uoste su trimis 495 metrų ilgio krantinėmis. Tiesa, gylis prie jų ne itin palankus – vos 7 metrai. Bet į krantines nutiestas geležinkelis, yra atviri ir dengti sandėliai.

Už 970 tūkst. eurų Liepojos uoste siūloma įsigyti ir 16 tūkst. kv. metrų krovinių saugojimo aikštelę uosto laisvojoje ekonominėje zonoje. Nors Liepojos uosto laisvoji ekonominė zona pristatoma jau seniai, bet investuotojų antplūdžio ji nesulaukė.

Beveik jokių uostinių objektų nebeparduodama Ventspilio uoste.

Paskutinieji dideli  sandoriai čia vyko prieš 3 metus, kai savo pirkėjus surado didelės Ventspilio krovos kompanijos. Šiuo metu Ventspilyje parduodami bent keli viešbučiai.
Latvijoje į pardavimų rinką išmestos kelios žvejybos įmonės ar atskiri laivai. Baltijos jūroje žvejojantį mažąjį žvejybos tralerį siūloma pirkti už 400 tūkst. eurų. Vieno laivo žvejybos kompanija su laivu, kuris turi stovėjimo vietą Liepojos uoste, ir kvotomis parduodama už 600 tūkst. eurų. Laivo pardavėjai tikina, kad jis per metus gali uždirbti iki 130 tūkst. eurų pelno.

Žvejybos laivų su kvotomis pardavimais prieš kelerius metus pasižymėjo Lietuvos žvejai. Įsisiūbavus vadinamiesiems „šprotų karams“, kai dalis Lietuvos žvejų įmonių nebegalėjo išgyventi, jos pardavė savo laivus Estijos ir Latvijos žvejams. Taip Lietuvoje atsirado naujos žvejybos bendrovės, tokios kaip „Monistico“, „Ramsun“ su kaimyninių šalių verslo kapitalu.

Estijoje, Narvos mieste, šiuo metu pardavinėjamas vienintelis uosto objektas – 23 tūkst. kv. metrų uosto gamybinė teritorija su 231 metrų iš dalies rekonstruota krantine. Už ją prašoma 2,1 mln. eurų.

Lietuviškas pėdsakas Rygoje

Ne tiek daug uosto verslų pardavimų yra Rygos uoste. 2015 m. nuskambėjo Rygos uosto kompanija „Extron Baltic“. 2015 m. viduryje buvo skelbta, kad jos 39 mln. vertės akcijomis domisi viena Kinijos kompanija, taip pat verslininkai iš Lietuvos Raimundas Petrikas ir Žilvinas Aidas Žilinskas.

Būta žinių, kad apie „Extron Baltic“ pardavimą kalbėtasi su ta pačia Kinijos kompanija, kuri dabar veda derybas dėl uosto verslo pirkimo Klaipėdos uoste.  Taip paaiškėjo, kad verslininkai iš Lietuvos nesirengė pirkti Rygos uosto terminalo. Jie tik buvę tarpininkai parduodant jį. Bet sandėris taip ir neįvykęs.

„Extron Baltic“ vadovybė atsisakė komentuoti su terminalo pardavimu susietus niuansus, motyvuodama, kad tai yra kompanijos komercinė paslaptis. Šio neįvykusio sandėrio nekomentuoja ir Lietuvos verslininkai.

Latvijoje nuolat parduodama palyginti nemažai verslų. Surasti jiems tinkamus pirkėjus nėra lengva. Kartais vien už stambaus verslo pirkėjo suradimą siūlomas milijonas ir daugiau eurų. Atvirai skelbiama, kad tarpininkavimo paslaugos kaina yra vienas milijonas. Tokios specialybės kaip verslo pardavėjas nėra. Prie stambių sandėrių kartais bando „pasišildyti“ ir abejotina reputacija garsėjantys verslininkai.

Rygos uoste parduodamas ir daugelį metų įvairias svečių delegacijas po Rygos uostą plukdęs upinis apžvalgos laivas–restoranas. Iš didesnių jūrinio verslo sandėrių šalia Rygos dar minimas ir vienas seniausių Rygoje Daugavos ir Lielupės sandūroje šalia Daugavgrips pilies esantis jachtklubas. Už jį buvo prašoma 1,5 mln. eurų.

Nustebino tai, kad 250 metrų ilgio kranto liniją ir dideles tradicijas turintis Rygos jachtklubas kainuoja kelis kartus pigiau nei vieno didžiausių Latvijos fermerių ūkis. Buvo skelbta, kad sulaukęs pensijos Latvijos fermeris už savo ūkį netoli Rygos, kur yra 1 700 ha žemės ir 1 000 galvijų, paprašė 5 mln. eurų. Baldų gamybos įmonė, kaip ir jogurto gamykla, Latvijoje kainuoja apie 2,5 mln. eurų, žuvų apdorojimo cechas – apie 1,6 mln. eurų, alkoholinių gėrimų gamykla – apie 10,7 mln. Eurų.