Bene svarbiausia tai, kad uosto infrastruktūros vystymas orientuojamas į atsiperkamumą.

Uoste pinigų yra

„Prieš trejus metus mums pavyko išrauti su šaknimis, pasakymą, kad uoste nėra pinigų. Mano požiūriu tai korupcinis pasakymas. Kaip gali nebūti pinigų uosto projektui, jei jis naudingas ir gretai atsiperka?“, - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kol Klaipėdos uosto veikla yra ant bangos, nekyla didesnių klausimų dėl krovos objektų vystymosi. Atsiperkančių uosto objektų sąrašas būtų koreguojamas tuo atveju, jei prasidėtų kokie nors drastiški kritimai. To kol kas neprognozuojama.

„Mes Klaipėdos uoste nuo krizių jau esame susiformavę storą odą. Anksčiau, kai uosto veikla buvo orientuota į veiklą tarp Rytų ir Vakarų, bet koks ekonomikos nuosmukis turėdavo įtakos. Dabar esame labiau orientuoti į Vakarus. Neturime liūdnų prognozių nei krovinių srautuose, nei uosto pajamose“, - svarstė Lietuvos krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Jis dar netgi įžvelgia didžiulį potencialą kai kurios krovinių sritims. Gerokai turėtų augti konteinerių krova. Neišnaudojami jūrų keltai, nes pernelyg daug transporto dar keliauja keliais, kai turėtų plaukti keltais.

Išvys įbestą kastuvą...

V.Šileika pastebėjo, kad vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros projektus įvyko rimtų pokyčių. Dauguma uosto vystymo projektų vykdoma operatyviai, laiku.

„Kai kuriais atvejais yra pernelyg didelis laiko tarpas nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Turiu galvoje ir užmirštą kampelį – Malkų įlanką. Nuolat rodėme į tą pusę, daug kas tik žadėjo. Dabar jau vyksta konkursai. Dar šiais metais tikimės išvysti ir įbestą kastuvą“, - su humoru svarstė V.Šileika.

Tai, kad Malkų įlanka iki šiol buvo užmirštas uosto kampelis pripažino ir A.Vaitkus. Padėtis joje sudėtinga dėl aplinkosauginiu reikalavimų.

„Reikėtų labai rimtai įvertinti Lietuvos teisės aktus aplinkosaugos srityje, kad juose neliktų dviprasmybių ir interpretacijų. Kartais atrodo, kad sąmoningai stabdomi kai kurie projektai, elgiamasi taip, kad blogiau būtų Lietuvai“, - svarstė A.Vaitkus.

Jis pripažino, kad Uosto direkcija dirba visiško verslo principu. Vystant infrastuktūrą pagrindinis jo siekis yra pelnas.

„Visiškai ramia sąžine galiu pasakyti, kad projektai, kurie yra ekonomiškai atsiperkantys uoste vykdomi maksimaliais greičiais, kokių niekada nebuvo. Galiu pasidžiaugti profesionaliu Uosto direkcijos infrastruktūros specialistų darbu“, - akcentavo A.Vaitkus.

Nebėra užkulisinių susitarimų

Jau ne pirmą kartą akcentuojami skaidrūs Uosto direkcijos viešųjų pirkimų procesai. Jie padeda išvengti teisminių ginčų, ilgai užsitęsusių projektų sustabdymų. Anksčiau tokių procesų uoste buvo apstu.

„Uoste yra sukurta didžiulė rangos darbų konkurencija. Beveik visais atvejais rangos darbų kainos yra mažesnės nei skaičiuotinos. Kartais jos mažesnės net iki 40 procentų“, - teigė A.Vaitkus.

Tai, jo nuomone, rodo skaidrumą. Uosto vadovybė ne kartą buvo girdėjusi užsienio kompanijų vertinimą, kad Klaipėdos uoste yra saugu dirbti, nes jos konkursuose ir vykdant darbus nebėra jokių užkulisinių susitarimų. Todėl vis dažniau į Klaipėdos uostą dirbti, ypač gilinimo srityje, ateina pasaulinio mąsto kompanijos.

Bene svarbiausias šiais metais atliktas uosto vystymo projektas yra užbaigtas gilinti iki 15,5 metrų uosto išorinis laivybos kanalas. Tai leido padidinti laivų grimzles ir prie uosto krantinių. Taip pat baigta tvarkyti 101-104 krantinių privažiavimo keliai, pasirašyta sutartis su kompanija „Latvijas tilti“ dėl pačių 101-104 krantinių rekonstrukcijos. Pradėtos ir 66 krantinės statybos.

Strategine prasme svarbi ir estakados per Nemuno gatvę statyba. Jis pagerins išvažiavimą iš
Klaipėdos Smeltės“, sujungs dvi šios kompanijos teritorijas.

„Netrukus, o tiksliau gegužę, vyks konkursas dėl Malkų įlankos kranto linijos įrengimo. Atlikus šiuos darbus, Malkų įlanką bus galima gilinti iki 14,5 metrų. Tai atvers visai kitas šios įlankos verslo galimybes“, - patikslino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras.

Dar šiemet Uosto direkcija planuotų pradėti rekonstruoti ir 139-140 krantines, kurias naudoja bendrovė „Malkų įlankos terminalas“.