Racionaliai panaudoti miesto pinigus padėjo planavimas ir sustiprinta projektų valdymo kontrolė

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija rengia veiklos ataskaitą už 2020 m. Miesto bendruomenė ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba su ja galės susipažinti jau netrukus.

Pokalbis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu – apie tai, su kokiais iššūkiais teko susidurti 2020-aisiais, kokie didžiausi pasiekimai, iššūkiai, o gal ir nesėkmės paženklino praėjusius metus.

– Lygiai prieš metus sakėte, kad svarbiausi savivaldybės administracijos veiklos akcentai – pasirengimas įgyvendinti stambius investicinius projektus, patrauklios, švarios ir saugios aplinkos mieste kūrimas, ryžtingas ūkiškumas. Ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus?

– Tada, metų pradžioje, dar nenutuokėme, kaip stipriai visų mūsų gyvenimus pakeis pasaulinė pandemija. Savivaldybė susidūrė su visiškai naujomis aplinkybėmis, iššūkiais, kuriuos teko spręsti nedelsiant – tai mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos įsteigimas, asmenų, grįžtančių į Lietuvą iš užsienio, saviizoliacijos užtikrinimas, apgyvendinimas, išvežiojimas į kitas savivaldybes, saugios aplinkos reikalavimų mieste užtikrinimas ir t. t. Manau, kad su šiomis šalies valdžios deleguotomis pareigomis Klaipėdos miesto savivaldybė susitvarkė ir gana sėkmingai. Nors tikrai buvo nepaprasta – juk niekas nebuvo pasirengęs apsauginių kaukių, vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio ir kitų priemonių atsargų, niekas nedavė laiko įvykdyti viešuosius pirkimus apgyvendinimo paslaugoms nupirkti ir pan.

Džiugina tai, kad, nepaisant visų su koronaviruso plitimo suvaldymu susijusių sprendimų, 2020 m. pavyko paspartinti investicinių projektų vykdymą. Nors miestas iš dalies virto statybų aikštele ir dėl to bendruomenė patyrė tam tikrų nepatogumų, pokyčiai jau yra gerai matomi. Buvo užbaigti projekto „Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas“ I ir II etapo rangos darbai, Melnragės parko sutvarkymo projektas, sutvarkytas ties I.Kanto ir S.Daukanto g. sankryža esantis Tremtinių skveras, faktiškai užbaigti Ąžuolyno giraitės sutvarkymo darbai. Įpusėjo Danės upės krantinių rekonstrukcijos ir prieigų (Danės skvero su fontanais) sutvarkymo darbai, šiemet bus sutvarkytas pėsčiųjų takas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui. Daugiau, nei planuota, atlikta viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversijos darbų – beveik 90 proc.

Kalbant apie susisiekimo plėtojimą, užbaigtas Joniškės g. rekonstrukcijos projektas, nutiesta nauja į Kruizinių laivų terminalą vedanti Priešpilio g. 90 proc. įgyvendinta Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą. Tauralaukyje atlikta 90 proc. Klaipėdos g. ir Virkučių g. rekonstravimo darbų, įpusėti Pajūrio g. rekonstrukcijos darbai.

Įsibėgėjo ir didžiausio šiuo metu mieste vykdomo investicinio projekto – Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos bei laikino kelio nuo Statybininkų pr. iki Lypkių g. Klaipėdos LEZ teritorijoje rangos darbai.

Intensyviai vykdomi ir darbai daugiabučių namų kvartaluose. Daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programai įgyvendinti panaudota 1,2 mln. eurų, atnaujintos / įrengtos 329 automobilių stovėjimo vietos, 22-uose kiemuose įrengtas apšvietimas.

Atlikta 39 proc. projekto „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių namų kiemų tvarkymas“ rangos darbų.

Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai apima tris teritorijas. Pirmiausia pradėta tvarkyti teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., darbai čia jau yra pabaigti. Šiame etape sutvarkyta beveik 4,2 ha teritorijos, tai kainavo per 2,1 mln. eurų.

Vykdant projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialas – naujos galimybės mažiems ir dideliems“, 2020 m. buvo rekonstruota ir duris atvėrė biblioteka-bendruomenės centras. Užbaigti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos S.Daukanto g. 31 pastato patalpų einamojo remonto ir vėdinimo sistemos įrengimo senajame pastato korpuse darbai. Įgyvendintas lopšelio-darželio „Klevelis“ modernizavimo projektas. 22-ose švietimo įstaigose atlikti einamojo remonto darbai. Užbaigtas VšĮ Klaipėdos irklavimo centro bazės modernizavimo projektas. Rekonstruoti nakvynės namai Viršutinėje g. Įvykdyta per 80 proc. Futbolo mokyklos ir buvusio baseino konversijos I ir II etapo darbų, virš 90 proc. socialinio daugiabučio Rambyno g. 14A darbų.

Tai, kad projektai įgyvendinami sparčiau, rodo faktas, kad savivaldybės investiciniams projektams vykdyti 2020 m. panaudota dvigubai daugiau lėšų nei 2019 m. Iš 2020 m. skirtos rekordinės sumos investicijoms – 61,6 mln. panaudota 53,6 mln. eurų, t. y. 86,9 proc. O 2019 m. iš gerokai mažesnės sumos investicijoms – 37,2 mln. eurų buvo panaudota 26,2 mln. eurų, t. y. 70,5 proc. Tokį rezultatą pavyko pasiekti racionaliau planuojant, atidžiai peržiūrint kiekvieno projekto laiko grafikus ir lėšų poreikį bei sustiprinus projektų valdymo kontrolę.

Reikėtų paminėti, kad tik 2,8 mln. eurų, skirtų investicijoms, buvo nepanaudoti dėl to, kad buvo vėluojama atlikti darbus. Tai sudarė tik 4,5 proc. nuo visų investicijoms biudžete suplanuotų lėšų. Kita dalis lėšų, 2020 m. nepanaudotų investiciniams projektams, neteko paskirties: buvo sutaupyta dėl viešųjų pirkimų metu pasiūlytų mažesnių kainų, taip pat savivaldybė per metus turėjo galimybę papildomai pasiskolinti, gavo papildomų valstybės biudžeto dotacijų investicijoms ir biudžeto lėšos buvo sutaupytos. Visos sutaupytos lėšos iš 2020 m. persikėlė į 2021 m. ir bus skirtos investicinių projektų tęstinumui užtikrinti.

– Pasibaigus biudžetiniams metams, įprasta paklausti, koks buvo savivaldybės finansinis rezultatas, kaip sekėsi surinkti biudžeto pajamas ir panaudoti programoms vykdyti skirtas biudžeto lėšas – asignavimus?

– Praėję metai buvo neeiliniai visomis prasmėmis, finansinių rezultatų aspektu net sunku juos palyginti su ankstesniais metais. 2020 m. dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemijos plitimu, pirmą kartą per dešimt metų buvo gauta mažiau biudžeto pajamų, negu planuota, t. y. surinkta 216,9 mln. eurų, arba 5,8 mln. eurų mažiau, negu planuota. Mokesčių surinkta 102,1 mln. eurų, t. y. 4,46 mln. eurų mažiau, negu planuota. Kitų pajamų surinkta 18,19 mln. eurų – nuo plano atsilikta 1,17 mln. eurų. Karantino metu vaikams mokantis nuotoliniu būdu savivaldybės taryba priėmė sprendimą atleisti tėvus nuo įmokų už ugdymą, kultūros įstaigos mažiau organizavo mokamų renginių, dėl to į savivaldybės biudžetą nepateko 1,6 mln. eurų pajamų iš biudžetinių įstaigų įmokų. Karantino metu gauta mažiau pajamų ir iš vietinių rinkliavų – 267 tūkst. eurų. Vis dėlto, kalbant apie biudžeto lėšų panaudojimo rodiklius, 2020 m. pasiektas geresnis rezultatas nei 2019 m. Nepaisant to, kad daugumą savivaldybės veiklų ribojo suvaržymai dėl COVID-19 pandemijos, programoms vykdyti skirtų lėšų panaudojimas pernai sudarė 91,6 proc. (patikslintas savivaldybės biudžeto asignavimų planas sudarė 245,9 mln. eurų, panaudota 225,4 mln. eurų), o 2019 m. buvo panaudota 90,9 proc. asignavimų (patikslintas biudžeto asignavimų planas sudarė 206 mln. eurų, panaudota 187,3 mln. eurų).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. 9,6 mln. eurų buvo nepanaudoti dėl su COVID-19 susijusių priežasčių ir dėl sutaupymų, kai viešųjų pirkimų metu buvo pasiūlytos mažesnės kainos. Visų pirma, nesurinktos biudžetinių įstaigų įmokos ir atitinkamai jų nebuvo galima panaudoti programoms vykdyti. Valstybei skyrus dotaciją COVID-19 pandemijos plitimo suvaldymui, buvo sutaupyta 940,4 tūkst. eurų, išleistų šioms reikmėms iš savivaldybės biudžeto.

Atsiradus papildomai galimybei skolintis bei gavus anksčiau neplanuotas valstybės dotacijas investiciniams projektams (gatvėms rekonstruoti, lopšeliui-darželiui „Klevelis“ modernizuoti), dalis biudžeto lėšų sutaupyta. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybėje ir biudžetinėse įstaigose buvo laikomasi tam tikro taupymo režimo siekiant neišlaidauti, racionaliai naudoti skirtas lėšas ir sukaupti jų likutį ateinančiam laikotarpiui, kuris gali būti nelengvas. Džiugu, kad įstaigų vadovai pozityviai sureagavo į prašymus atsakingai ir racionaliai naudoti lėšas.

– Kaip manote, kas lėmė, kad praėję metai, ilgam sutrikdę įprastą gyvenimą, lėmė gerus savivaldybės veiklos rezultatus?

– Vienos priežasties nėra. Tai suderintas komandinis darbas, atsakomybė, visų investicinių projektų revizija, atliekamų darbų valdymo kontrolė, atsakingas resursų naudojimas. Ne visais sprendimais esu patenkintas, tačiau kasdienė savivaldybės administracijos veikla yra skirta tam, kad gerėtų klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Sakoma, kad gyvenime nėra vien privalumų ar trūkumų. Štai ir 2020-aisiais pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija tam tikrose situacijose mums padėjo lengviau pasiekti savo tikslus. Kad ir didžiųjų gatvių statybos darbų prasme: dėl pandemijos suvaržymų ištuštėjus gatvėms, rangovai galėjo paspartinti suplanuotus darbus, miestiečiai mažiau gaišo laiką eismo spūstyse, sumažėjo aplinkos tarša.

– Trumpas jūsų žvilgsnis į 2021 metus.

– Labai norėtųsi, kad klaipėdiečiai aktyviau dalyvautų siūlydami ir priimdami miestui svarbius sprendimus. Viena naujovių Klaipėdoje, apie kurią bus paskelbta jau netrukus, – kvietimas gyventojams aktyviai dalyvauti siūlant, kam, kokiam projektui, derėtų paskirti dalį miesto biudžeto lėšų. Kitaip sakant, tai būdas gyventojams patiems nuspręsti, koks objektas jų gerovei yra ypač reikalingas.

– Ačiū už pokalbį.

Klaipėdos miesto savivaldybės informacija