Olando Kepurė visais metų laikais traukia žmonės. „Mes, kai į Palangą atvažiuojame, visą laiką čia užsukame“, – sakė vienoje gražiausių Lietuvos vietų LNK pakalbintas atvykėlis. „Kažkaip visada vasarą atvažiuodavome, čia pirmą sykį žiemą“, – sakė kita pašnekovė.

Dabar čia itin gražu, nes ant aukščiausio Lietuvos pajūryje skardžio pasidarbavo šaltis. Atodangose radosi užšalusių varveklių ir krioklių.

„Man čia – ypatingas dalykas. Pirmą kartą atvažiavau pamatyti, kaip atrodo tie varvekliai“, – sakė vyriškis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors kai kurie žmonės spėja, kad tokį grožį sukūrė jūros bangos, specialistai aiškina kitaip. „Iš esmės tai yra sušalęs gruntinis vanduo, kuris teka iš skardžio. Būtent žiemą, kai vanduo sušąla, jis išsiplečia, suskaldo uolienas. O paskui, kai ateina pavasaris, atšyla, jis tą smėliuką su vandeniu ir išplauna“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Karolis Rupkus.

Žmonės nesupranta, kodėl skardžio krioklių ir varveklių spalvos skirtingos. Anot specialisto, Olando Kepurė – ledyno kūrinys. Kadangi gruntiniai vandenys čia skirtingame gylyje, spalvą lemia tai, kokią uolienos dalį vanduo plauna. „Paviršiuje – mažiau uolienos išplauna, todėl mažiau ir nusidažo, o giliau jis įgauna molio spalvą, ten gali būti ir geležies. Mes vasarą matome, kad upeliai kai kuriose vietose, kai iš skardžio išsiveržia, būna spalvoti, vaivorykštės spalvų. Tos spalvos dažniausiai yra būtent dėl gelžbetonio“, – aiškino ekologas Erlandas Paplauskis.

Man čia – ypatingas dalykas.

Į krioklius dabar panašūs gruntiniai vandenys ir yra kalti dėl to, kad aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta, pasiglemždama medžius, formuoja nuošliaužas, o skardis neria į jūrą, tad Olando Kepurės atodanga stumiasi gilyn į žemyną. Kasmet po 50 cm.

„Kai ką tai labai gąsdina. Teoriškai, jeigu tas greitis nesikeis – tai nebūtinai bus, gali ir keistis, – iki kelio, kur žmonės stato automobilius, – 600 m“, – teigė ekologas.

Pajūrio regioninio parko specialistai dėl Olando Kepurės skardžio sulaukia įvairių pasiūlymų – kai kas siūlo betonuoti vietą ar drenuoti šaltinius, dabar virtusius į užšalusius krioklius.

„Jeigu mes kalbame apie drenavimą, jog drenuosime vidinius vandenis, kad nebūtų vidinės erozijos skardžio, tai vėlgi – mes sunaikiname skardį, nes užželtų žolė ir, na, jo nebebūtų tokio gražaus ir unikalaus“, – teigė K. Rupkus.

Specialistai ragina skubėti pamatyti Olando Kepurės žiemos grožį, nes jis tvers neilgai – neliks vos atšilus.