Rekordiniai nuostoliai Baltijos keltų laivyboje

Daugumai Baltijos jūros keltų laivybos linijų 2020 metai buvo išskirtiniai dėl pandemijos ir vieni blogiausių jų istorijoje.

Atleido pusę darbuotojų

Pernai net 65 proc. krito didžiausios Estijos laivybos kompanijos „Tallink“ apyvarta. Jos nuostoliai išaugo iki 34 mln. eurų.

Didžiausias kritimas fiksuotas laivybos linijose į Švediją, kur per pandemiją keleivių beveik nebebuvo dėl specifinio požiūrio į COVID-19 šioje šalyje.

Procentinis mažesnis kritimas buvo pagrindiniuose maršrutuose tarp Talino ir Helsinkio. Šiose linijose keleivių srautai būdavo didžiausi.

Siekiant sumažinti nuostolius buvo imtasi įvairių priemonių. Atleista beveik pusė darbuotojų. Šių metų kovą „Tallink“ buvo 3 900 darbuotojų. Tai vos ne perpus mažiau nei 2020 m. kovą, prieš pandemiją. Tikėtina, kad darbuotojų sugrąžinimo į kompaniją nebus ir šiais metais.

Buvo uždarytos kai kurios laivybos linijos, kaip Ryga–Stokholmas.

„Tallink“ sumažino investicijas, kurios beveik nulinės išliko ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Iš esmės „Tallink“ vykdė tik tas investicijas, kurios buvo reikalingos pačių keltų techninei priežiūrai ir remontui.

Priemonė: „Tallink“ pandemijos krizę suvaldė tik atleidusi ar suspendavusi apie pusę savo kompanijos darbuotojų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Pandemijos Švedijoje įtaka

Net 4,9 mlrd. Švedijos kronų (apie 480 mln. eurų) nuostolių pernai patyrė Švedijos laivybos grupė „Stena“. Tai buvo didžiausi nuostoliai per 80 metų jos istoriją.

Didžiausi nuostoliai susiję su keltų laivyba. Keleivių srautai į Švediją daugelyje keltų pernai buvo įšaldyti. Kiek geriau sekėsi krovinius gabenusiems jūrų keltams. Jų pajamos mažėjo ne taip žymiai.

„Stena“ atsisakė laivybos linijos tarp Norvegijos Oslo ir Danijos Frederikshauno. Ją perėmė Danijos DFDS kompanija, bet ir ji dirbo su pertrūkiais.

„Stena“ grupė valdo ir kitokį krovininį laivyną. Dėl naftos kainų kritimo didelių nuostolių patyrė ir tanklaivių sektorius. Geresnė padėtis buvo sausakrūvių laivų grupėje.

Situacija: gesinti pandemijos pasekmes pernai geriausiai sekėsi toms laivybos kompanijoms, kurios savo keltuose turėjo krovinių. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Pernai per tris ketvirčius balansas netgi buvo teigiamas, tačiau metų pabaigoje antroji pandemijos banga atsiliepė ir šiam verslui.

Po tokių nuostolingų metų bet kokia laivybos kompanija atsidurtų sunkioje padėtyje. „Stena“ grupė rengiasi išlikti, nes jai, nukentėjusiai nuo pandemijos, didelę paramą žada Švedijos vyriausybė.

Keltų laivyboje „Stena“ grupei optimizmo atnešė šių metų pradžia. Kai kuriose linijose tarp Švedijos ir Danijos šių metų balandį jos pajamos iš keleivių buvo dvigubai didesnės (+107 proc.) nei pernai balandį. Galima prisiminti, jog pernai tuo laiku dauguma Baltijos jūros keltų linijų buvo uždarytos. Daug kas bijojo vykti į Švediją.

Šiemet požiūris į pandemiją Švedijoje nebėra toks baimingas, keleivių srautai šiek tiek atsigauna, bet jiems vis tiek toli gražu iki to lygio, koks buvo prieš pandemiją.

Didesnio atsigavimo tikimasi vasarą.

Nesėkmė: tarp labiausiai nukentėjusių laivybos bendrovių yra ir „Norwegian Color Line“. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Milijardiniai nuostoliai

Tarp labiausiai nukentėjusių keltų ir kruizinių laivų kompanijų yra ir Norvegijos „Norwegian Color Line“. Per 2020 m. jos keltuose keleivių sumažėjo per 70 proc.

Dėl pandemijos labai smarkiai laivyba strigo iki tol buvusioje intensyvioje Oslo–Kylio linijoje. Vieną iki tol plaukiojusį laivą net teko išimti iš maršruto.

„Norwegian Color Line“ atleido per du tūkstančius darbuotojų. Nepaisant to, jos nuostoliai pernai buvo didžiuliai – siekė apie 2,6 mlrd. Norvegijos kronų (apie 260 mln. eurų). Ši bendrovė laikoma viena iš labiausiai dėl pandemijos nukentėjusių Norvegijos verslo subjektų.

Jos verslo gaivinimo jau ėmėsi ne tik Norvegijos valstybė, iš paskolų garantijų sistemos skyrusi 150 mln. Norvegijos kronų (apie 15 mln. eurų), bet ir Norvegijos bankai suteikę per 40 mln. eurų paskolą

Visi atleidinėjo darbuotojus

Pandemija daugiau ar mažiau pernai veikė visas Baltijos jūros linijas. Laivybos kompanijos nuostolius pirmiausia dengė atleisdamos dalį, o kai kur net iki pusės darbuotojų.

Viena iš mažiausiai Baltijos jūros regione nukentėjusiųjų yra iš Klaipėdos uosto linijas į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus turinti DFDS.

Jos keltuose iš Klaipėdos niekada nebuvo pernelyg daug keleivių, todėl mažėjimas žymesnio nuostolio nepadarė. Galime prisiminti ir tai, kad keltų linija iš Kylio į Klaipėdą tapo pagrindine keleivių grįžimo į Lietuvą linija, kai Lenkija dėl pandemijos uždarė sienas.

Tiek DFDS keltai iš Klaipėdos į Kylį, tiek į Karlshamną pandeminiais 2020-aisiais palyginti sėkmingai dirbo gabendami krovinius.

Nepaisant to, DFDS pernai dėl pandemijos per visas savo linijas, įskaitant ir esančias Šiaurės jūroje, Lamanšo sąsiauryje, atleido 650 darbuotojų. Tai gelbėjo ją nuo didesnių nuostolių. Didžiulį kritimą tiek pernai, tiek ir šiemet toliau patiria Suomijos keltų kompanija „Viking Line“. Pernai ji atleido per 180 darbuotojų.

Ne itin gera metų pradžia ir šiemet. Pavyzdžiui, šiemet pirmąjį ketvirtį ji gavo 22,6 mln. eurų pajamų, o pernai jos tuo laiku siekė net 131 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valerijus

Valerijus  portretas
pilni keltai dfds, stena . I svedus sunkei vieta gauti su fura ape ka jus?

Anonimas

Anonimas portretas
Pries rasant reiktu pasidomet kaip atsigauna Talink. Statistika uz balandi matet?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių