Gyvūnų globos namų "5 pėdutės" steigėją Ritą Ilgūnę Metų klaipėdietės rinkimuose palaiko net amžini priešininkai. Tiek prisiekę "šunininkai", tiek aistringi kačių mylėtojai šįkart suvienijo jėgas ir savo balsais remia šią žinomą gyvūnų mylėtoją.

Apie darbą

Du dešimtmečius veterinarijos gydytoja dirbanti R.Ilgūnė klaipėdiečių dėmesio susilaukė dar tuomet, kai tik pradėjo teikti privačias gydytojo paslaugas. Klaipėdiečiai su susižavėjimu atsiliepdavo apie itin dėmesingą veterinarę, kol prie klinikos durų ėmė rikiuotis miestiečiai su savo augintiniais. Tačiau didžiausio susidomėjimo moters veikla sulaukė tuomet, kai 2008 metų vasarą trys aktyvios klaipėdietės įsteigė įstaigą "5 pėdutės" – gyvūnų globos namus. Jų tikslas – priglausti benamius gyvūnus, juos globoti, gydyti ir ieškoti naujų šeimininkų. Čia pakliuvusieji gyvena tol, kol randamas naujas šeimininkas arba iki savo gyvenimo pabaigos.

"Jau beveik 20 metu dirbu veterinarijos gydytoja ir jei kas paklaustų, ką veikčiau, jei pradėčiau gyventi iš naujo, tai turbūt vis dėlto pasirinkčiau tą pačią profesiją. Na, gal dar norėčiau auginti gėles. Gyvūnai mane supo visada, jei kartais namie jų nebūdavo, tai aš greitai jų susirasdavau gatvėje ir parsivesdavau namo. Ir ne bėda, jei pagyvenę pas mane 1–2 dienas, jie vėl pabėgdavo", – kalbėjo R.Ilgūnė.

Moteris atviravo, kad nuo jaunystės intuityviai labiau mėgo gyvūnų draugiją nei bendraamžių.

"Aš geriau supratau gyvūnus nei žmones. Su jais pasijusdavau laisvesnė, buvau savimi. Prie žmonių reikia taikytis, kartais apsimesti ne savimi, o su gyvūnais esi natūralus. Jų besąlygiška meilė pavergia tave. Darbe dažniau tenka būti psichologu nei veterinaru, nes žmonės linkę sureikšminti problemas arba kartais nepakankamai įvertinti situaciją", – kalbėjo pretendentė į Metų klaipėdietes.

R.Ilgūnės pastangomis įkurta gyvūnų prieglauda jau tapo namais ne vienam į gatvę išmestam keturkojui. Pastaruoju metu Agluonėnų seniūnijos Poškų kaime esančios prieglaudos varteliai tampa paskutine viltimi daugybei gyvūnų. Anksti rytą į darbą atėję darbuotojai jau ne kartą rado prie tvoros pririštus ir buvusių šeimininkų paliktus šunelius.

"Savo darbo vietoje visada turėdavau po vieną–du globotinius, kurie vėliau ar anksčiau surasdavo naujus šeimininkus. Visus savo draugus ir gimines jau esu aprūpinusi augintiniais. Ir dabar sutikusi senokai matytą žmogų iškart siūlau paimti globoti šunį ar katę iš prieglaudos", – kalbėjo R.Ilgūnė.

Gydytojos įsitikinimu, elgesys su gyvūnu gali nusakyti, ko iš tiesų yra vertas žmogus.

"Kartais jaučiuosi kvaištelėjusi, bet nuo likimo nepabėgsi. Kai su šeima persikėlėme gyventi į užmiestį, atsirado galimybė laikyti daugiau gyvūnų. Tuomet ir nutariau laikinai globoti tuos, kurie neturi šansų patekti į šeimą. Jie dažniausiai yra jau seni, sergantys. Netrukus atsitiko taip, kad žmonės patys pradėjo vežti savo gyvūnus, kurie jiems nusibodo. Atveža ir palieka su rašteliu bei maišeliu maisto. Mane piktina žmonių atsakomybės stoka. Reikia surasti savyje drąsos pasakyti savo problemas, surasti jėgų gražiai atsisveikinti su ištikimu draugu, o ne kaip paskutinį valkatėlę pririšti prie vartų", – kalbėjo moteris.

Šiuo metu gyvūnų globos prieglaudoje gyvena pusšimtis šunų ir trys dešimtys kačių. Namų ir šeimininkų paieškos tokiam skaičiui keturkojų – nelengvas darbas. Beviltiškumo jausmas kartais apninka net aršiausią šios idėjos puoselėtoją.

"Labiausiai slegia bejėgiškumo jausmas, kad tu darai tai, ko niekam nereikia.Visi užjaučia, tačiau realios pagalbos trūksta. Aš sakau – negailėkite manęs, duokite prieglaudai malkų. Klaipėdos benamių gyvūnų nekam nereikia, bet jie tokie pat Dievo kūriniai kaip ir mes, ne mūsų valioje juos naikinti", – atviravo klaipėdietė.

"Prieš 5 metus teko apie du mėnesius darbuotis gyvūnų prieglaudoje Indijoje. Tokių invalidų ir paliegėlių aš per visą savo darbo laiką Lietuvoje nebuvau mačiusi. Kas keisčiausia – jų nenumarina. Gyvybę reikia gerbti. Po truputi pradedu tą idėją skleisti mokyklose", – pasakojo R.Ilgūnė.

Apie šeimą

Dėl sėkmingos savo veiklos R.Ilgūnė tikino esanti dėkinga šeimai, kuri ją besąlygiškai palaikė.

"Labai dėkinga savo mamai, kuri neslopino mano pomėgio. Aišku, būdavo momentų, kai ji pasakydavo: "Gana, penki katinai viename kambaryje – jau per daug". Tekdavo juos greitai išdalyti. Tačiau netrukus jų vėl susikaupdavo", – prisipažino klaipėdietė.

Didžiausiu rėmėju moteris įvardija savo vyrą Saulių.

"Turiu labai kantrų ir gerą vyrą, kuris nelabai pritaria tam skaičiui gyvūnų, kuriuos dabar turime. Jam tenka juos prižiūrėti, bet vis guodžiuosi, kad viskas pasikeis į gera, kai atsiras daugiau aktyvių žmonių. Sūnus Arminas – studentas. Jis per savo vaikystę atsižaidė su gyvūnais, todėl dabar nelabai jais domisi. Dukrytei Lukrecijai 3 metai – pats šunų ir katinų mylėjimo laikotarpis. Su jais ji žaidžia, maitina ir rengia", – pasakojo moteris.

Apie pomėgius

R.Ilgūnės pomėgius išdavė ir šis, nuotoliniu būdu atsiradęs interviu. Šiuo metu moteris keliauja po Himalajų kalnus, iš kurių grįš tik kovo pradžioje.

"Labai patinka kalnai. Jais sergu labiau nei jūra", – prisipažino Rita.

Dar viena aistra, įtraukusi žinomą klaipėdietę – sveikos gyvensenos filosofija.

"Labai domiuosi sveika gyvensena, ajurveda. Galiu pasakyti visiems – pakeitę mąstymą, pakeisite gyvenimo kokybę. Kaip ir kiekviena moteris, mėgstu gaminti. Patinka aštrus indiškas maistas. Pasitaikius progai jį gaminu ir patiriu palaimą. Patinka grybauti, uogauti. Labai mėgstu skaityti", – pomėgius vardijo moteris.

Apie Klaipėdą

"Mėgstu Klaipėdos orą – štorminis vėjas, stiprus lietus man suteikia didelį malonumą. Nesu prieraiši, galėčiau gyventi visur, bet vieta turi būti emociškai komfortiška. Taip aš jaučiuosi savo mieste. Žmonės atviri – tik maža dalis dėvi kaukes ir bando atrodyti geresni ar blogesni, nei yra. Bet sau juk nepameluosi", – prisipažino R.Ilgūnė.

Gyvenimo credo

"Credo neturiu, gyvenu taip, kad nesigailėčiau pragyvenusi man skirtą gyvenimą. Nenoriu vėliau verkti dėl neišnaudotų galimybių, siekiu pilnatvės jausmo darbe, šeimoje", – prisipažino R.Ilgūnė.

Apie Metų klaipėdietę

"Tai, kad žmonės už mane balsavo, rodo, jog krizinėje situacijoje pradedama mąstyti apie tuos, kuriems blogiau už tave. Labai smagu, kad yra tiek žmonių, prijaučiančių mano veiklai. Labai norėčiau juos pakviesti susitikti ir prisijungti prie kilnios misijos – padaryti pasaulį geresnį", – sakė pretendentė į Metų klaipėdietės titulą.