Robotinė chirurgija – tretieji metai komandinio darbo

  • Teksto dydis:

Naujų, ypač sudėtingų technologijų diegimui būtinas kolektyvo susitelkimas tikslui pasiekti, komandinis darbas, geras psichologinis klimatas, tinkamos darbo sąlygos. „Robotinės chirurgijos įdiegimas ir vystymas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apima kelis aspektus – organizacinį, klinikinį ir mokslinį“, – robotinės chirurgijos diegimo patirtimi ligoninėje dalijasi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Organizacinis aspektas susi­dėjo iš paruošiamojo (iki robotinio) ir darbo su robotu etapų. Pa­ruošiamasis etapas prasidėjo dar keleri metai prieš robotui atsiran­dant ligoninės operacinėje. Vado­vaujantys darbuotojai išnagrinėjo robotų sklaidų, robotinės chirur­gijos vystymąsi Europoje ir pa­saulyje, galimybes, ekonominį efektyvumą ir kitus aspektus.

Grupė ligoninės gydytojų (pilvo chirurgų, urologų, akušerių-gi­nekologų, anesteziologų-reanimatologų, slaugytojų) mokėsi ir to­bulino savo įgūdžius įvairių šalių robotinės chirurgijos centruose, treniravosi su imitaciniais modu­liais, operavo kiaules.

Atitinkamai reikalavimams buvo įrengta operacinė

Atsiradus chirurginiam robo­tui, pagrindinis darbas buvo orga­nizuoti operacinių veiklą, darbo grafikus, užtikrinti nuolatinį me­dikų tobulėjimą. Tai tarptautinių ir respublikinių konferencijų or­ganizavimas, medicinos persona­lo stažuotės, mokymasis darbo vietoje.

Galiausiai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atliktos dvi robotinės operacijos – pirmosios ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos ša­lyse. Per metus jų atlikta gero­kai virš 200. Mokslinis aspektas – tai pir­mosios patirties apibendrinimas, mokslinės publikacijos, tarptauti­nės ir respublikinės konferenci­jos. Per praėjusius metus sureng­tos keturios tarptautinės ir kelios respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos, kuriose vienu ar kitu aspektu nagrinėta robotinės chirurgijos patirtis ir problemos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Publikuota daug mokslinių straipsnių prestižiniuose užsienio šalių ir Lietuvos moksli­niuose leidiniuose. Dalyvaujama tarptautiniame robotinių operacijų registre.

„Klinikinį darbą – robotines operacijas atlieka specialistai me­dikai ir apie tai jie pasisakys pa­tys“, – kalbėjo Klaipėdos univer­sitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V.Janušonis.

Prof. Narimantas Evaldas Samalavičius

Nors tik 2018 m. pabaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (kol kas vienintelėje ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse) atsirado robotinė chirurgija, šiandien jau atlikta 300 robotinių operacijų.

Jos atliekamos pilvo chirurgijoje, ginekologijoje ir urologijoje, o dažniausiai operuojami onkologiniai pacientai.

Nuo „Senhance“ robotinės sistemos įdiegimo pradžios iki šių metų birželio pasaulyje atlikta virš 3 000 robotinių operacijų su šio tipo įranga. Džiugu, kad iš jų daugiau nei 300 operacijų Klaipėdoje, Lietuvoje. Pagal šios įrangos panaudojimo daugiaprofiliškumą Klaipėdos universitetinės ligoninės centras yra vienas iš universaliausių, o su mūsų įstaiga konkuruojanti Maxima ligoninė Eindhovene (Olandija) keletu dešimčių operacijų atsilieka. Pagal robotinių operacijų dėl prostatos vėžio skaičių pirmaujame, o pagal storosios žarnos operacijų skaičių mes – antroje vietoje. Džiugu, kad centras, kuris išspausdino daugiausia mokslinių publikacijų apie „Senhance“ robotinės sistemos diegimą chirurgijoje yra Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Ko gi išmokė ši neįkainojama patirtis?

Trumpai galima būtų pasakyti taip: ta pati ligoninė, tas pats medicinos personalas, ta pati chirurgija, tačiau kokybiškai pranašesnė – tikslesnė operacija, kokybiškesnis organo ar jo dalies pašalinimas, mažiau kraujo praradimo, greitesnė reabilitacija, geresni funkciniai rezultatai, na, ir, tikėtina, geresni onkologiniai rezultatai. Reikėtų pažymėti, jog per visą šį sudėtingą naujos technologijos įsisavinimo etapą nebuvo nė vienos robotinei įrangai ar jos poveikiui priskirtinos komplikacijos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Dabar jau drąsiai galima pasakyti, kad robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ne tik įdiegta, bet ir visiškai įsisavinta, tapo rutinine chirurgijos dalimi, atliekamos operacijos darosi vis sudėtingesnės, kasdieniai kaštai saikingi, o operacijų trukmė panaši į alternatyviais būdais atliekamas operacijas. Operacijos nuodugniai registruojamos ne tik ligoninės duomenų bazėje, bet ir tarptautiniame TRUST robotinės chirurgijos registre. „Senhance“ robotinės įrangos centrinėje būstinėje Luganoje (Šveicarija), matant greitą ir kokybišką robotinės chirurgijos progresą Lietuvoje, buvo nuspręsta naujus, tobulesnius ir naujai sukurtus šios chirurginės  sistemos robotinius instrumentus pirmiausia įdiegti neatlygintinai keliose pirmaujančiose Europos gydymo įstaigose šioje srityje, iš jų pasirinkta ir Lietuva – Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Tad jau laukiame instruktorių, inžinierių bei kompanijos atstovų vizito, po kurio vėl galėsime žengti dar vieną žingsnelį technologinio progreso link.

Ginekologija

Raimondas Šiaulys

gydytojas akušeris ginekologas, akušerijos ginekologijos departamento vadovas

Iki šios dienos robotinių ginekologinių operacijų atlikta beveik 100. Ligonės buvo operuotos dėl įvairių navikų, bet dažniausiai dominuoja onkoginekologinė patologija.

Atliktos operacijos labai įvairios. Augant jų skaičiui ir didėjant patirčiai, vis dažniau atliekamos tokios sudėtingos operacijos, kai šalinama ne tik ligos pažeista gimda su priedais, bet ir dubens limfinės struktūros. Būtent jų metu atsiskleidžia visas robotinės chirurgijos efektyvumas: labai ryškus chirurgo kontroliuojamas operacinio lauko vaizdas, galimybė naudoti įvairius instrumentus, taip pat ir ultragarsinį skalpelį, judesių tikslumas ir saugumas dirbant šalia gyvybiškai svarbių anatominių dubens struktūrų – magistralinių kraujagyslių, šlapimtakių, dubens nervų.

Robotinių operacijų privalumai jau įvertinti pacienčių ir besirenkančių šį operacijos būdą sparčiai daugėja – atvyksta ne tik Klaipėdos krašto gyventojos, bet ir pacientės iš Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus bei Latvijos ir Rusijos.

Galima drąsiai teigti, kad šiandien robotinė chirurgija ginekologijoje ir ypač onkoginekologijoje užėmė deramą vietą – gydoma vis sudėtingesnė patologija, operacijų trukmė beveik susilygino su analogiškų endo-skopinių operacijų trukme, išlaikomi aukšti saugumo standartai ir labai žemas komplikacijų lygis. Kitaip tariant, tai jau tampa įprasta mūsų darbo dalimi ir kasdienybe.

2018 m. lapkričio 20 d. atlikta pirmoji robotinė ginekologinė operacija – gimdos ir priedų pašalinimas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse) pacientei, sergančiai krūties vėžiu ir turinčiai geninę mutaciją su aukšta kiaušidžių vėžio rizika. Šiandien pacientė jaučiasi puikiai – gyvena visavertį gyvenimą ir sako, kad  jei reikėtų vėl rinktis operacijos būdą, neabejotinai pasirinktų robotinę operaciją.

Urologija

Raimundas Venckus

gydytojas urologas, urologijos skyriaus vedėjas

Prieš 11 metų KUL pradėtos inkstų laparoskopinės urologinės operacijos, prieš 5 metus pradėtos laparoskopinės prostatos operacijos. Laparoskopinės operacijos yra minimaliai invazyvių urologinių operacijų pradžia, o robotinė chirurgija vystėsi tobulinant laparo-skopinę chirurgiją ir tapo kitu chirurgijos tobulėjimo etapu.

Robotinės urologinės operacijos pasaulyje labai išpopuliarėjo ir tapo dominuojančiomis, ypač gydant prostatos vėžį.

Didžioji operacijų dalis (apie 90) buvo prostatos liaukos pašalinimas dėl prostatos vėžio.

Robotu asistuojanti radikali prostatektomija daugelyje šalių tapo „auksinio standarto“ operacija pašalinant prostatą dėl vėžio.  Šis operacijos būdas turi daug pranašumų prieš kitus operacijų metodus, nes leidžia pasiekti didesnį preciziškumą operuojant.

Tai lemia mažesnį kraujo netekimą operacijos metu, trumpesnį gulėjimo ligoninėje laiką ir, svarbiausia – geresnius pooperacinius funkcinius rezultatus.

Vyrai, kuriems būtina prostatos pašalinimo operacija, nerimauja dėl galimo šlapimo nelaikymo ir erekcijos netekimo po operacijos. Kadangi robotinės operacijos metu gerai kontroliuojama anatomiškai teisinga prostatos atidalinimo vieta ir jungties suformavimas, šlapimo nelaikymo rizika žemesnė nei kitų operacijų metu.

Erekcijos netekimas – dažniausia prostatos pašalinimo operacijos komplikacija. Virš 20 vyrų atliktos prostatos nervų ir kraujagyslių pluoštą išsaugančios robotinės operacijos. Statistiškai išsaugant vienos pusės nervų ir kraujagyslių pluoštą erekcija išsaugoma apie 50 proc. atvejų, o išsaugant abiejų pusių nervų ir kraujagyslių pluoštus erekcija išsaugoma iki 90 proc. atvejų.   Ligoniui V.K., gyvenančiam Kauno m., 2019 m. liepą atlikta robotinė radikali prostatektomija su vienos pusės nervų ir kraujagyslių pluošto išsaugojimu. Susisiekus po 5 mėnesių pažymėjo, jog visiškai valdo šlapimąsi ir tęsia lytinį gyvenimą.

Naujų technologijų įdiegimas, didėjanti chirurgų patirtis mažina komplikacijų dažnį, gerina ligonių pooperacinę gyvenimo kokybę. Įsisavintos ir kitos robotu asistuojančios urologines operacijos. Atliekamos šlapimo takų akmenų pašalinimo, šlapimtakio susiaurėjimo plastikos, inkstų pašalinimo, dubens organų nusileidimą koreguojančios operacijos.

Pilvo chirurgija

Vitalijus Eismontas

abdominalinės chirurgijos gydytojas

Nors robotinės chirurgijos privalumai seniai įrodyti, atliekant urologines operacijas, šiandien robotinės  technologijos sparčiai populiarėja ir pilvo chirurgijoje. Pasaulyje padedant robotams operuojami bene visi pilvo ertmės organai.

Tenka pripažinti, kad didžiausia patirtis šioje srityje sukaupta operuojant storąjį žarnyną. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat sėkmingai vystoma robotinė chirurgija pilvo chirurgijos srityje. Įsisavintos ir sėkmingai atliekamos sudėtingos dalies ir viso storojo žarnyno, tiesiosios žarnos pašalinimo operacijos. Kartu vystoma ir viršutinio virškinimo trakto robotinė chirurgija.

Atliktos sudėtingos kepenų, antinksčių operacijos dėl gėrybinių ir piktybinių auglių, stemplinės angos diafragmos išvaržos, stemplės achalazijos, svorio mažinimo operacijos. Norisi tikėti, kad tvirtai pirmuosius žingsnius Lietuvoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – žengusi robotinė chirurgija toliau sparčiai vystysis ir padės operuojant sudėtingiausius pacientus.

56 metų lietuvis vyras, dirbantis ir gyvenantis Švedijoje, operacijai pasirinko Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes yra kilęs iš Vakarų Lietuvos. Viena iš priežasčių – gerokai blogesnis planinės paslaugos prieinamumas Švedijoje. Buvo maloniai nustebintas, kad jam reikalingą operaciją Klaipėdoje bus galima atlikti naudojant chirurginį robotą. Operacija buvo atlikta šių metų kovo pradžioje, kitą rytą po operacijos vyras išvyko į namus beveik nejausdamas, kad išvakarėse buvo atlikta pilvo chirurginė operacija.

Klaipėdos universitetinės ligoninės inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

alfridui

alfridui portretas
baik loti, snukis apzels, senas pirdyla

Limpopo

Limpopo portretas
Profesorius Narimantas - tikras savo srities profesionalas ir tikras gydytojas iš didžiosios raidės....Klaipėdai pasisekė, kad turi tokį profesorių:)

Tai

Tai portretas
kiek dar už priemonės vaistinėje reikės primokėti? Niekas nepaaiškina, kodėl pacientas privalo daug ką pirkti. Kitos ligoninės to nereikalauja.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių