- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ruošiamasi tvirtinti išimtis kai kurioms investicijoms, kurios susijusios su jau esančiomis ir naujomis Klaipėdos uosto veiklomis.
Mažins investicijų grąžą
Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų atverta galimybė uosto investicijas naudoti laivų statybos ir remonto verslo infrastruktūrai gerinti.
Kita Klaipėdos uoste ypač pageidaujama veikla būtų vėjo elektrinių ir jų komponentų iškrovimo, gamybos bei sandėliavimo infrastruktūros sukūrimas. Tai ypač svarbu Lietuvai plėtojant vėjo jėgainių parką atviroje Baltijos jūroje.
Vyriausybė rengiasi priimti nuostatą, kad investicijų metinė grąža į šias veiklas būtų gerokai sumažinta. 2019–2021 m. laikotarpiu numatyta investicijų į Klaipėdos uosto objektus metinė grąža yra 6 proc. Pagal tokią grąžą nei laivų statybos ar remonto, nei vėjo jėgainių veiklos nėra atsiperkančios. Pagal šį modelį uoste lieka iš esmės atsiperkanti vienintelė veikla – kuo intensyvesnė krova.
Vyriausybė rengiasi priimti sprendimą, kad laivų statybos ir remonto, taip pat vėjo jėgainių veikloms būtų numatyta ne mažesnė nei 2 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos metinė kapitalo grąža iš jų infrastruktūros naudojimo ir žemės nuomos mokesčio.
Energetikos ministerija yra prašiusi, kad Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms būtų numatyta 800 m ilgio krantinė su 15 ha teritorija prie jų.
Manoma, kad sutvarkius infrastruktūrą laivų statybos ir remonto verslas galėtų pasiūlyti daugiau paslaugų, jų pajamos ir investicijų grąža didėtų. Gali būti, kad tas pats laivų statybos ir remonto verslas imtųsi ir papildomo vėjo jėgainių priėmimo ir surinkimo veiklos.
Prioritetas vėjo jėgainėms
Vėjo jėgainių parko statyba Baltijos jūroje yra Lietuvos prisiimtas įsipareigojimas ES integruojantis mūsų šaliai į Vakarų Europos energetinę sistemą.
Nepaisant dalies skeptikų, kad vėjo jėgainės jūroje, nors bus už 15–25 kilometrų nuo kranto, užstos gražų jūros vaizdą, jų statybos procesas juda į priekį. Energetikos ministerija ir Vyriausybė jau yra patvirtinusios svarbius dokumentus, kurie, nuosekliai juos vykdant, turi užtikrinti, kad 2023 m. pradžioje bus surengtas vėjo jėgainių statybos jūroje operatoriaus konkursas. Pačios vėjo jėgainės jūroje prie Lietuvos krantų būtų statomos nuo 2023 iki 2027 m.
Iki 2022 m. turi būti parengta infrastruktūra Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms iškrauti iš laivų, moduliams ir komponentams surinkti ir paruošti gabenti į jų statybos vietas jūroje.
Energetikos ministerija yra prašiusi, kad Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms būtų numatyta 800 m ilgio krantinė su 15 ha teritorija prie jų.
Viena iš realių vietų galėtų būti nuo jūrų keltų prieš kelerius metus atlaisvinta jūrų perkėlos teritorija, kurioje kol kas nesimato jokių pertvarkymų. Bet galbūt vėjo jėgainių infrastruktūrai kurti Klaipėdos uoste yra ir kitų vietų?
Verslą pasmerktų žlugimui
Nuo tarybinių laikų susiformavo požiūris, kad Klaipėdos uoste veikė pakankamai didelis laivų statybos ir remonto verslas.
Dalis laivų statybos ir remonto infrastruktūros buvo statyta daugiau nei prieš 50 metų. Ji nusidėvėjo, dalis yra avarinės būklės. Kyla rizika dėl jos naudojimo. Jei infrastruktūra nebus atnaujinta, ji turėtų būti uždrausta naudoti dėl saugumo. Taip būtų naikinamas senas tradicijas Klaipėdoje turintis verslas. Laivų statyba ir remontas Klaipėdoje atsidurtų ant žlugimo ribos.
Laivų statybos ir remonto bendrovės Uosto direkcijai yra pateikusios paraiškas dėl infrastruktūros pagerinimo ir atkūrimo. Jų vertė – apie 77 mln. eurų.
Pagal galiojančią kapitalo grąžos tvarką Uosto direkcija negali investuoti į laivų statybos ir remonto infrastruktūros gerinimą, nes iš šių įmonių investicijų grąža yra nedidelė.
Klaipėdoje yra priimta nuostata, kad rinkliavos sudaro apie 88 proc. uosto pajamų, žemės nuomos mokestis – 12 proc.
Į laivų statybos ir remonto bendrovės atplaukia nedaug laivų, todėl ir rinkliavų iš jų uostas gauna mažai. Pajamos iš žemės nuomos mokesčio taip pat nėra didelės, nes nepagerinta tų bendrovių infrastruktūra. Be to, žemės mokestis Klaipėdos uoste nedominuoja. Paskaičiuota, kad pagal tą grąžos modelį, koks dabar uoste numatytas, laivų statybos ir remonto verslui uosto žemės nuomos rinkliavas reikėtų didinti 12 kartų. Tokia pat proporcija turėtų didėti rinkliavos ir kitiems uosto subjektams. Tai sukeltų chaosą ir didžiulį uosto verslo nepasitenkinimą. Tuo pat metu laivų statybos ir remonto bendrovės yra ypač svarbios, nes jose yra daug darbo vietų. Laivų statybos ir remonto įmonės Klaipėdos uoste įdarbina per du tūkstančius žmonių. Dar maždaug tiek žmonių yra samdomi iš pagalbinių įmonių kaip subrangovai.
Akcentuojama, kad laivų statybos ir remonto verslas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai yra svarbus. Nemaža dalis jo sukurtos produkcijos yra eksportuojama. Klaipėdoje laivų statybos versle yra taikoma nemažai pažangių naujovių. Čia statomi laivai ir Lietuvos naudotojams, remontuojami Lietuvos karinių pajėgų laivai, būtų galimybė teikti paslaugas ir NATO laivams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą6
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!5
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje4
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais8
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras10
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“2
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras8
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas20
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas4
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...